Atleidimą nuo mokesčio atidėjo
Į rajono tarybą kreipėsi Užvenčio seniūnijos Beržėnų kaimo gyventojas Vladimiras Popovas, kad jis būtų atleistas nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą – Savivaldybės tarybos ir jos komitetų posėdžiuose klausimą pristačiusi Turto valdymo ūkio skyriaus vedėja Vaida Ulvydienė sakė, kad buvusio Beržėnų dvaro ir šalia jų esančių pastatų savininkas mokesčio nemoka nuo 2017 metų liepos mėnesio. Skola už namų valdą sudaro 271,79 Eur, skola už kitus šešiolika objektų (dvaro ansambliui priklausantys pastatai – aut. pastaba) – 4952,76 Eur. Mokėjimo pranešimai siunčiami nuo 2017 m. liepos mėnesio, bet per 2017–2021 m. nėra gauta jokių įmokų. Tiesa, komitetų posėdžiuose prašymo autoriaus ir skolininko duomenys, t.y. nei kas jis toks, nei kur gyvena, nebuvo skelbiami, remiantis teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą. Keistoka, kai žmogus, prašantis mokesčio lengvatos ir skolingas viešų paslaugų teikėjams, negali būti paviešintas. Tačiau šį kuriozą išsprendė pats V. Popovas, atėjęs į rajono tarybos posėdį pateikti savų motyvų.
Posėdyje užvirė karštos diskusijos. V. Popovas aiškino, kad jis negavo jokio raštiško raginimo mokėti mokestį, tik per ketverius metus sulaukė vieno skambučio. Namų valdos ir Beržėnų dvaro savininkas aiškina jog jis pašo atleisti nuo mokesčio tik už dvarui priklausančius statinius. Pasak V. Popovo, jis yra dėkingas Lietuvai, kad kažkada ji priglaudė jo pirmtakus. Taip pat teigė, jog yra sentikis, bet labai puikiai sutaria su Šiaulių vyskupu Eugenijumi Bartuliu ir su juo konsultuojasi, kaip tvarkyti dvaro ansambliui priklausančią koplyčią. V. Popovas taip pat aiškino, jog šiuo metu iš dvarui priklausančių pastatų nevežamos jokios atliekos ir nesupranta, kodėl turi mokėti atliekų surinkimo ir tvarkymo mokestį.
– Aš taip pat turiu ne vieną pastatą, iš kurio neišvežamos atliekos, tačiau mokestį moku už kiekvieną. Nežinau, ar yra efektyvesnis būdas šio mokesčio mokėjimui. Šiame mokestyje yra ir solidarumo bruožų, nes ūkininkai, mokėdami už nenaudojamus pastatus, lengvina jo naštą miesto gyventojams, – kalbėjo tarybos narys, verslininkas ir ūkininkas Albertas Brazas.
– Tai yra aktuali problema ne tik V. Popovui, bet ir kitiems paveldo objektų savininkams. Siūlau šio sprendimo priėmimą atidėti ir įvertinti padėtį rajone, pateikti mums duomenis, kiek yra dvarų, kitų paveldo objektų savininkų, susiduriančių su panašiomis problemomis, – siūlė tarybos narys Petras Račkauskas.
Posėdžiui pirmininkavęs vicemeras Egidijus Ūksas sakė, kad sprendimo projektas yra klaidingas. Jame rašoma, kad netenkinti prašymo. Pasak E. Ūkso turėtų būti parašyta: atleisti arba neatleisti nuo mokesčio mokėjimo. Keista ir kažkiek linksma buvo V. Popovo pasisakymo pabaiga. Pastarasis kelis kartus paprašė, kad posėdžio pirmininkas E. Ūksas dar leistų pasakyti vieną žodį.
– Leidžiame,– pasakė E. Ūksas.
– Leidžiate?, – pasitikslino V. Popovas.
– Ačiū, vieną žodį jau pasakėte, – atsakė E. Ūksas.
– Tamsta toli eisite, – sakė E. Ūksui per petį tapšnodamas ir iš tribūnos eidamas V. Popovas.
Pastarasis jau be mikrofono replikavo Kelmės vietiniam ūkiui, kad jį stebina, jog šios bendrovės net penki žmonės kartais atvažiuoja išpilti atliekų iš konteinerių. Dalis politikų į tokį pasakymą rimtai nereagavo.
Jau po posėdžio V. Ulvydienė „Bičiuliui“ sakė, jog yra visos sąskaitos, per šiuos 4 metus siųstos V. Popovui. Ji atkreipė dėmesį, kad šis žmogus viena rašo, kitą kalba. Rašte prašo, kad būtų atleistas nuo mokesčio už namų valdą ir už dvaro pastatus, o tarybos posėdyje kalba, kad jis nemato prasmės mokėti mokesčio už paveldo objektą. Pasak V. Ulvydienės, savivaldybė yra jau seniau surinkusi duomenis apie paveldo objektų šeimininkus. Yra rajone ir daugiau dvarų ir kitų kultūros ir istorijos vertybių savininkus, kurie šiuo turtu nesinaudoja, tačiau atliekų surinkimo ir tvarkymo mokestį moka.