Savivaldybė įgyvendins „vieno langelio“ principą

Rugsėjo mėnesio Tarybos komitetų posėdžių metu opozicijos nariams kilo klausimų dėl Kelmės rajono savivaldybėje ruošiamo įdiegti „vieno langelio“ principo ir tam skiriamų 12 tūkst. Eur iš biudžeto. Deja, į klausimus nebuvo kam atsakyti, nes Komitetų posėdžiuose nedalyvavo Administracijos direktorė Danutė Laivienė. Todėl audringos diskusijos šiuo klausimu kilo Tarybos posėdyje.

Po to, kai Finansų skyriaus vedėja Vida Sinkevičienė pristatė patikslintą rajono savivaldybės biudžetą, Administracijos direktorė D. Laivienė papasakojo, kodėl Savivaldybės administracija ruošiasi įdiegti „vieno langelio“ principą:

– Administracijos sumanymas būtų toks, kad daryti gyventojų aptarnavimą „vieno langelio“ principu, kada ne gyventojas ieško specialisto, o specialistai ateina pas gyventoją. Būtų priėmimo kabinetas, kuriame gyventojas gautų informaciją ir, jeigu reikėtų, būtų iškviesti specialistai, kurie konsultuotų vietoje arba nusivestų į savo kabinetą. Būtų įdėtos dvejos stiklinės, lengvos formos durys. Kai kas sako, kad čia užsidarysit, niekas neįeis. Įeis, bet bus dar ir savotiška kontrolė. Taip pat šis principas bus susietas ir su darbuotojų darbo kontrole. Jeigu kas norės su specialistais padiskutuoti, visada bus galima įleisti ir susitikti. Taip kad neužsidarys Savivaldybė.

Po Administracijos direktorės D. Laivienės pasisakiusi Tarybos opozicijos narė Jolita Koryznienė sakė:

– Po komiteto posėdžio teko nemažai diskutuoti ir domėtis „vieno langelio“ principu. Yra atlikta nemažai analizių, lygintos Lietuvos savivaldybės, ar pasiteisino (šio principo įdiegimas). Abejojama ta tiesiogine nauda. Kai kalbama apie „vieno langelio“ principą Kelmėje, aš nematau to tikro „vieno langelio“ principo, kada būtų universalūs specialistai, teikiantys paslaugas. Šis principas turėtų palengvinti gyventojams naštą, kad jiems mažiau reikėtų vaikščioti (po įstaigas). Dabar mes įrengsime kabinetą, į kurį ateis specialistas. Nematau skirtumo. Tik mes užsirakiname nuo gyventojų ir kažkodėl be proto norime kontroliuoti Savivaldybės darbuotojus. Ar tikrai Savivaldybei šiuo metu tai yra prioritetinis dalykas už 12 tūkstančių eurų įsigyti spynas ir kontroliuoti Savivaldybės darbuotojus? Man atrodo, kad Savivaldybė darbuotojus ir motyvuotų, ir kontroliuotų pozityvus bendravimas su tiesioginiais vadovais. Jeigu tas „vieno langelio“ principas būtų labai pagrįstas, apskaičiuotas, matytume, kas nuo to keičiasi į gerąją pusę gyventojams, tai aš tikrai palaikyčiau. Tačiau šiuo metu, primityviai sakant, matau tik spynas už 12 tūkstančių eurų.

Administracijos direktorė D. Laivienė į kritiką atsakė:

– Iš tikrųjų, nepabandęs nesužinosi. Yra situacijų, kada specialistai turi ypatingai didelį krūvį, o prie jų kabinetų susirenka keturi–penki gyventojai. Vieną priima, o keturi nervuojasi ir pyksta už durų. Čia irgi ne išeitis. Nepabandęs nežinosi, ar gerai, ar blogai bus. Reikia bandyti ir sužinosim. Užsirakinti tikrai neužsirakinam. Matysim, kad blogai, stiklinės durys nieko blogo nedaro, jas visada tikrai galėsime atidaryti.

Evaldas Kmitas priminė Radviliškio rajono savivaldybės patirtį. Pasak jo, buvusi konservatorių valdžia pabandė užsidaryti ir pralošė rinkimus, o naujai atėjusi valdžia šitą apribojimą iš karto panaikino. Po to pajuokavo:

– Opozicijos vienas (rinkimų) pažadų – nuimti spynas.

Administracijos direktorė atsakė:

– Jūsų teisė rinktis.

Albertas Brazas, pirmininkavęs šio klausimo pristatyme, nes meras Ildefonsas Petkevičius nuo biudžeto klausimo svarstymo nusišalino, sakė:

– Visų pirma jos dar neuždėtos, nėra priimtas sprendimas. Antra, žmonės irgi skundžiasi, kad trūksta informacijos. Teko ir pačiam matyti, kaip žmonės blaškosi koridoriais, teko juos nukreipti į kabinetus. Nemanau, kad čia bus problema. Aš palaikysiu šitą sprendimą.

Lina Samulytė pritarė Jolitos Koryznienės pozicijai, kad Savivaldybėje yra svarbesnių darbų nei „vieno langelio“ principo įgyvendinimas. Be to, valdantieji neakcentuoja kažkokias gyventojams labiau prieinamas, kokybiškesnes ir lankstesnes paslaugas, o akcentuoja kažkokį barjerą, filtrą nepageidaujamų asmenų patekimui į Savivaldybės administracijos pastatą. Jos manymu, reikia ieškoti tokių sprendimų, kad mūsų rajono gyventojai, ypatingai atvykę iš kaimo teritorijų, gautų atsakymus į jiems rūpimus klausimus čia ir dabar.

Administracijos direktorė D. Laivienė replikavo:

– Tai ir yra daroma, kad (paslaugas) gautų čia ir dabar. O jūs sakote, kad užsidarys. Nieko panašaus. Čia yra jūsų nuomonė.

Vytautas Barkauskas pasakė, kad šį sprendimą palaikys, nes, įgyvendinus šį principą, žmonės paslaugas gaus sutartu laiku.

Janina Skeberdienė pasidomėjo, ar bus išankstinė registracija? Administracijos direktorė D. Laivienė tą patvirtino.

Tautvilas Putvis pastebėjo, kad Švietimo, kultūros, sporto ir teisėtvarkos komiteto posėdyje tai nebuvo aptarta, todėl pasiūlė iš biudžeto svarstymo išimti tą dalį, kur yra numatyta suma „vieno langelio“ principo įgyvendinimui ir jį įtraukti į kitą posėdį, kad Tarybos nariai, daugiau padiskutavę, galėtų priimti tam tikrą sprendimą.

A. Brazas pastebėjo, kad visa medžiaga buvo pristatyta, o Tarybos nariams reikėjo labiau gilintis ir užduoti klausimus Komitetų posėdžių metu.

Eimantas Gajauskas sakė:

– Aš gal pasakysiu, kad iš visų 60 klausimų mes išskiriam vieną. Aš suprantu tą logiką, kad yra susirūpinimas, reikia tą šou padaryti. Bet savotiška tvarka turi būti. Jūs pabandykit dabar nukeliavę patekti, nueiti neužsiregistravę į Krašto apsaugos ministeriją, Susisiekimo ministeriją, Vilniaus miesto savivaldybę ir gaukit tą informaciją. Tai žinot, mes labai išskiriam vieną modelį, kad dabar gyventojams bus uždrausta ateiti, jie negaus pagalbos. Bus viskas lygiai taip pat, niekas nepasikeis. Aš nematau tame problemos. Tik bus atsisakyta tokių konfliktinių situacijų, kai darbuotojai yra tendencingai atakuojami tam tikrų asmenų, kurie ateina ir „valgo“ mūsų darbuotojų, Administracijos valandas visiškai nesvarbiais klausimais. Būna tokie pafilmavimai, kuriamos konfliktinės situacijos. Jūs patys matėte Facebook‘e, žinote apie ką aš kalbu. Siekiant tokių situacijų išvengti, aš tikrai pritarčiau.

Lina Samulytė atsakė, kad puikiai tai suvoktų, jei tai būtų didmiestis, turėtume klestinčią ir besiplečiančią Savivaldybę. Pasak jos, Kelmės rajonas – kaimiška Savivaldybė, kurios demografinė padėtis yra tragiška, daugumą gyventojų sudaro senstanti visuomenė, kuri turi problemų su informacinių technologijų naudojimu, todėl, jos manymu, Savivaldybė turėtų būti dar labiau atviresnė, lankstesnė Kelmės rajono gyventojams ir jų nefiltruoti, savivalda turėtų būti atvira, prieinama ir draugiška visiems.

A. Brazas Linos paklausė, ar pastaroji namuose tvorą ir skambutį turi? Lina Samulytė atsakė, kad gal nereikia nueiti į asmeniškumus, Savivaldybė yra išlaikoma iš mokesčių mokėtojų pinigų.

Aldona Kvintufelienė savo pasisakyme pabrėžė, kad kils daug problemų atokių kaimų gyventojams, nes jie turi taikytis prie autobusų grafikų.

Šio klausimo svarstymo pabaigoje Lina Samulytė priminė T. Putvio pasiūlymą iš biudžeto svarstymo išimti tą dalį, kurioje kalbama apie „vieno langelio“ principą. Jai mero patarėja Rūta Kareivienė atsakė, kad to daryti negalima, nes Komitetai turėjo pateikti tokį siūlymą.

Už biudžeto pakeitimus (kartu ir už „vieno langelio“ principą – aut. pastaba) pasisakė 15 Tarybos narių, susilaikė – 7. Sprendimas buvo priimtas.

„Vieno langelio“ principo taikymas Savivaldybėje sulaukė gyventojų pasipiktinimo. Šiuo metu yra renkami gyventojų, pasisakančių prieš „vieno langelio“ principą, parašai.

Pasvarstymui: ar ne per brangus eksperimentas? Išgirstas Administracijos direktorės D. Laivienės tvirtinimas, kad nepavyks, tai nuimsime, kelia klausimą, tai kam švaistyti 12 tūkst. Eur, jei nesame įsitikinę šio eksperimento sėkme?

E. Gajausko pasisakyme nuskambėję žodžiai, kad niekas gyventojams nepasikeis, taip pat kelia klausimą, jei žinoma, kad gyventojams niekas nepasikeis, tai kam keisti tvarką?

Įdomu, ar ir naujas etatas Savivaldybės administracijoje atsiras? Kiek jis kainuos mokesčių mokėtojams?