Konferencija „Gyventi kaime gera“
Tytuvėnuose vyko 2016–2023 metų vietos plėtros strategijos, įgyvendintos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „LEADER programa“, baigiamoji konferencija „Gyventi kaime gera“. Čia apžvelgti įgyvendinti projektai, jų autoriai dalinosi patirtimi, sunkumais ir gautais rezultatais. Padėkos žodžių negailėta Kelmės VVG pirmininkei ir Vietos plėtros strategijos administravimo vadovei Nelei Želvienei.
Per septynerius projekto metus septyniasdešimt du pareiškėjai įgyvendino devyniasdešimt aštuonis projektus, kurių dėka buvo įkurtos šešiasdešimt septynios darbo vietos.
Projekto galutinė vertė buvo daugiau nei trys milijonai eurų. Per visą laikotarpį prie projektų prisidėjo ir Kelmės rajono savivaldybė, kuri skyrė apie devyniasdešimt septynis tūkstančius eurų. Pačių pareiškėjų indelis sudarė daugiau nei keturi šimtai tūkstančių eurų be PVM.
Nelė Želvienė pastebėjo, kad lėšos apėmė visą Vietos veiklos grupės (VVG) teritoriją, dėl to trumpai pristatė lėšų pasiskirstymą seniūnijose ir ten vykdytus projektus.
Daugiausia lėšų skirta Liolių seniūnijai, beveik dvidešimt procentų strategijos lėšų. Iš viso projektus teikė trylika pareiškėjų, įgyvendinta septyniolika projektų, sukurta penkiolika darbo vietų. Įgyvendinti du socialinio verslo, dešimt privataus verslo, du infrastruktūriniai, du veiklos ir vienas mokymų projektai.
Tytuvėnų seniūnija gavo devyniolika procentų lėšų. Buvo vienuolika pareiškėjų, kurie įgyvendino penkioliką projektų, sukūrė keturioliką darbo vietų. Įvykdytas vienas socialinio verslo, keturi bendruomeninio, keturi privataus, trys infrastruktūriniai, trys veiklos projektai.
Kelmės apylinkių seniūnija gavo keturiolika procentų lėšų. Aštuoni pareiškėjai įgyvendino dešimt projektų, sukūrė vienuoliką darbo vietų. Įgyvendinti keturi privataus verslo, keturi bendruomeniniai ir du veiklos projektai.
Tytuvėnų apylinkės seniūnija gavo tryliką procentų lėšų. Septyni pareiškėjai įgyvendino devynis projektus: du privataus verslo, keturi bendruomeninio verslo, vienas infrastruktūrinis ir du veiklos. Sukurtos septynios darbo vietos.
Užvenčio seniūnija gavo dešimt su puse procento lėšų. Septyni pareiškėjai įgyvendino vienuolika projektų: keturi privataus verslo, du bendruomeninio verslo, du infrastruktūriniai, trys renginių projektai. Sukurtos aštuonios darbo vietos.
Kukečių seniūnijai skirti septyni procentai lėšų. Septyni pareiškėjai įgyvendino aštuonis projektus: du privataus, vienas socialinio verslo, vienas bendruomeninio verslo, vienas infrastruktūrinis ir trys veiklos projektai. Sukurtos keturios darbo vietos.
Šaukėnų seniūnijai skirta šeši su puse procento lėšų. Šeši pareiškėjai įgyvendino aštuonis projektus: du projektai privataus verslo, du infrastruktūriniai, trys renginių ir vienas mokymų. Sukurtos trys su puse darbo vietos.
Kražių seniūnijai skirti keturi su puse procento lėšų. Aštuoni pareiškėjai įgyvendino dvyliką projektų: tris privataus verslo, tris infrastruktūrinius ir šešis veiklos. Sukurtos keturios darbo vietos.
Pakražančio seniūnija gavo tris su puse procento lėšų. Trys pareiškėjai įgyvendino šešis projektus, nors buvo planuota sukurti vieną darbo vietą, šiuo metu sukurtos keturios.
Vaiguvos seniūnija gavo vieną procentą lėšų. Čia du pareiškėjai įgyvendino du projektus: vieną infrastruktūrinį ir vieną veiklos. Įdomu tai, kad vaikų ir jaunimo stovyklos bei teminis renginys, dėka šio projekto, tapo tęstiniais.
Pristačiusi tokį kiekį projektų, Nelė Želvienė šypsojosi ir pastebėjo: „Su mažai padarome daug“. Ragino visus nebijoti iššūkių, bandyti siekti savo tikslų, juk tiek daug gerų pavyzdžių ir pavykusių projektų buvo pristatyta.
Kadangi Liolių seniūnijoje buvo įgyvendinta projektų už didžiausią dalį lėšų, savo seniūnijos pasiekimais pasidžiaugti pakviesta Liolių seniūnė Raminta Kazlauskienė. „Mūsų seniūnijos ir viso rajono gyventojai yra ypatingai verslūs ir sumanūs. Jie nebijo rizikuoti taip kurdami pridėtinę vertę ne tik sau, susikurdami darbo vietas ir vykdydami verslus, bet ir visam rajonui. Jų dėka gražinama aplinka, plečiasi teikiamų paslaugų spektras“, – džiaugėsi R. Kazlauskienė.
Į konferenciją atvyko ir svečiai: Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius, kuris prisiminė, kad strategijos pradžioje kilo neaiškumų, sumaišties, tačiau pradėjus vykdyti darbus viskas ėmė dėliotis į vietas ir klostytis daug sklandžiau. I. Petkevičius dėkojo visiems už pastangas ir pastebėjo: „Mes savo kraštą kuriame patys, taip pat tampame labiau matomi ir įdomesni. Įvairūs vykdomi projektai suburia ir vienija mūsų bendruomenę“.
Tytuvėnų seniūnas Viktoras Ruseckas sveikino visus susirinkus į Tytuvėnus, skatino nebijoti dalintis gerąja ir blogąja patirtimis, kurios gali įkvėpti naujų idėjų tolimesniems darbams.
Lietuvos bendruomenių organizacijos pirmininkė Eglė Juozapavičienė, Raseinių rajono vietos veiklos grupės „Raseinių krašto bendrija“ pirmininkė Irena Dapkuvienė, Vietos veiklos grupės „Radviliškio lyderis“ pirmininkė Ingrida Gladkienė džiaugėsi bendradarbiavimu su Kelmės VVG, dėkojo darbuotojoms už jų nuoširdų darbą. Didžiavosi pasiekimais, linkėjo sėkmės tolimesniuose darbuose. Priminė žmonėms drąsiai ieškoti idėjų ir nebijoti siekti jas įgyvendinti.
Privataus sektoriaus ekonominio gyvybingumo skatinimo projektų iš viso buvo dvidešimt devyni. Įgyvendinti trys NVO socialinio verslo kūrimo ir plėtros projektai. Bendruomenių ir kitų pelno nesiekiančių organizacijų verslo iniciatyvų kūrimosi skatinimui pateikta keturiolika projektų. Infrastruktūrinių (investicinių) projektų iš viso įvykdyta šešiolika. Mokymų ir veiklos projektų pristatyta net dvidešimt.
Kiekvieno projekto atstovai buvo kviečiami pasirodyti ir pasidalinti patirtimi, įžvalgomis, su kuo teko susidurti projektų vykdymo metu.
Konferencijos metu susirinkę galėjo matyti atvykusius žmones, kurie įgyvendino projektus ir demonstravo savo produkciją ir rezultatus. Pati vieta, kurioje surengta konferencija, šių projektų įgyvendinimo pavyzdys. Jos savininkas Vytautas Sirusas surengė ekskursiją, kurios metu konferencijos dalyviai galėjo apžiūrėti poilsiavietę ir pasikalbėti su pačiu savininku.
Be poilsiavietės čia buvo galima pamatyti ir net paragauti kitų įgyvendintų projektų „rezultatų“. Norintys galėjo paragauti picų iš „Gryžuvos skoniai“ picų autobuso, savo gamintais sūriais vaišino Žanas Talandis, asociacija „Valpainių sūriai“. Demonstruoti Mindaugo Augusčio „Tukio namelis“ pagaminti mediniai žaislai.
Renginio metu svečius linksmino Tytuvėnų kultūros centro atlikėjai.

Kodėl ūkininkai traktoriais veržiasi į Vilnių?
Mokslų daktaras ūkininkauja Vaidatoniuose
„Ar mes patys turėsime misti žole?“
Prie protesto prisijungė ir Kelmės rajono ūkininkai
Kaip kompensuoti sodininkams padarytą širšių ir skruzdžių žalą?
Kur noksta Alduko sūriai
2026 m. šildymo kainų pokyčiai ir lengvatos
Keturiolika metų trunkanti Juditos konditerinė magija
Svarbiausia – ne laimikis
„Reikėjo – buvom, reikės – vėl būsim“