Kaip kompensuoti sodininkams padarytą širšių ir skruzdžių žalą?

Apie tai kalbėta liepos 21 d. Kelmės turizmo ir verslo informacijos centre mūsų rajono ūkininkų susitikime su Seimo Kaimo reikalų komiteto nariu Jonu Gudausku ir žemės ūkio viceministru Pauliumi Astrausku. Beje, viceministras kilęs iš Šedbarų, 2006 m. baigė Tytuvėnų gimnaziją, o paskui – bakalauro ir magistro studijas, susijusias su augalininkyste. Dabar P. Astrauskas studijas tęsia doktorantūroje. Paaiškėjo, kad kurie sodininkai norėtų kompensacijų už širšių išgraužtas kriaušes, skruzdžių naikinamas avietes. P. Astrauskas teigė, jog tokiai žalai apskaičiuoti sudėtinga surasti ir metodiką. Kur kas paprasčiau kompensuoti gyvūnų ir paukščių padarytą žalą.

Diskusijoje, kurios pagrindinis iniciatorius buvo Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas, vyravo labai įvairūs klausimai, kartais netgi liečiantys tik vieną kitą ūkininką.

Gudauskas teigė, jog Seimo valdančios daugumos programoje žemės ūkyje raudona linija nubrėžta žalioji strategija. Šią programą vykdys ne tik Žemės ūkio, bet ir Aplinkos, Finansų ir kitos ministerijos. Politiko teigimu, šiandien daug kas bando dangstytis Europos Sąjungos (ES) direktyvomis. Bet jos yra tik rėmai, o jų viduje turime patys galvoti, kaip efektyviau išnaudoti turimus išteklius.

Mūsų rajono meras Ildefonsas Petkevičius, Užvenčio seniūnijos ūkininkas Ričardas Petrikas kėlė klausimą, jog dabar, kai brangsta kuras, ypač pravestų didesnės biokuro atsargos.

– Pats blogiausias šeimininkas yra valstybė. Pažiūrėkite, kokie apleisti jai priklausantys nedideli miškų plotai. Vien jų išvalymas leistų pagaminti nemažai biokuro. Kviečiu Seimo narį ir viceministrą atvažiuoti pas mane, parodysiu, kaip tokie miškeliai atrodo. Europarlamentarą Juozą Oleką kviečiau. Jis nepasididžiavo ir atvažiavo,– svečiams sakė R. Petrikas.

Gudauskas sakė, kad gerai žino tą problemą, bet dar nebaigta Žemės reforma. O ypač daug problematiškų situacijų yra Vilniaus krašte. Dėl to ir vėluoja tokių miškelių aukcionai.

Astrauskas sakė, kad mūsų žemės ūkis yra nepakankamai efektyvus. Jis pabrėžė kooperacijos svarbą, nes jos dėka efektyviau galima panaudoti techniką, dalį pastatų.

Pagal statistiką, Lietuvoje vienas traktorius vidutiniškai dirba 23-25 ha plotą. Pavyzdžiui, traktorius „John Deere“ per metus dirba vos 500 valandų.

Tačiau M. Puidokas turėjo savo argumentų.

– Bendrauju su agronomu iš Čekijos. Pas juos rudens sėja vyksta dar spalio mėnesį. Pas mus optimalus rudenį sėjos laikotarpis – dvi savaitės. Tad statistika visos esmės neatskleidžia. Čekai turi žymiai ilgesnį laiko tarpą naudoti sėjai reikalingą techniką, padargus, – teigė M. Puidokas.

Pastaruoju metu daug kalbama apie beariminę žemdirbystę, t.y. kai į neišdirbtą dirvą sėjami javai. Tokiu atveju nebereikia atlikti dalies darbų. Tačiau yra kita medalio pusė – beariminei žemdirbystei reikia daugiau chemijos.

Buvo kalbama apie įvairias su žemės ūkiu susijusias agentūras. Ypač kritiškai buvo vertinama Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), kuri ir svečių, ir ūkininkų teigimu labai biurokratizuota, labiau primena represinę, o ne konsultacinę įstaigą.

Pastaruoju metu įsigaliojo reikalavimas nedirbti žemės tris metrus nuo melioracijos griovių, taip pat palikti 4 proc. dirbamos žemės augalijos įvairovei, nes reikia išsaugoti mūsų kraštovaizdį. M. Puidokas, pasiremdamas statistikos duomenimis, sakė, jog Lietuvoje dėl šių reikalavimų atsirado 72 tūkst. hektarų nedirbamos žemės, ūkininkai neužaugino 385 tūkst. tonų grūdų ir negavo, skaičiuojant praėjusių metų kainomis, 70 mln. eurų pajamų.

Mūsų savivaldybės Tarybos narys Algirdas Steponkevičius sakė:

– Buvo paminėtos įvairios agentūros. Bet jos dirba pagal žemės ūkio ministro patvirtintas taisykles. Mano nuomone, tokių taisyklių projektus ruošiantys specialistai turėtų įsigilinti į tikrąją padėtį. Kalbate apie kooperaciją, bet valdžia pati kuria jai kliūtis. Nesuprantu, kodėl, pavyzdžiui, du broliai negali turėti vieną ūki, o privalo registruoti atskirus? Juk tam sugaištama daug laiko įvairių dokumentų tvarkymui.

Savų problemų turėjo ir karvių laikytojai, mėsinių galvijų augintojai. Pasak ūkininko, mūsų rajono savivaldybės Tarybos nario Alberto Brazo, žemės ūkio politikoje reikia nustatyti prioritetus. Vienas jų turėtų būti pieno gamyba.

Su ūkininku reikia sutikti, nes, važinėjanti po mūsų rajoną, nesunku pastebėti, kad per pastaruosius metus laukuose besiganančių karvių labai sumažėjo. O dar ne taip seniai mūsų rajonas buvo antras pagal melžiamų karvių skaičių šalyje.

Diskusijoje buvo siūloma, kad jaunųjų ūkininkų rėmimo programa būtų padidinta nuo 40 iki 100 tūkst. eurų. Šiemet numatoma, kad už vieną hektarą išmokos žemdirbiams bus nuo 60 iki 104 eurų. Be to, ūkininkai atkreipė dėmesį, kad paraiškas galima teikti įvairioms programoms, kurioms ES skiria finansavimą. Tačiau yra viena problema – dažnai finansuotojų keliamos sąlygos yra sunkiai išpildomos, atitrūkusios nuo realybės. Kalbinti žemdirbiai sakė, jog teisės aktai kuriami Briuselio ir Vilniaus kabinetuose be dialogo su žemdirbiais bei jų partneriais.

Maziliausko nuotr.