„Ar mes patys turėsime misti žole?“

Tokį retorinį klausimą sausio 8 dieną išgirdome Pakražančio seniūnijos Adomaičių kaime, kuriame prie magistralinio kelio Ryta-Karaliaučius į solidarumo ir protesto akciją susirinko vietiniai ūkininkai. Jų būryje buvo ir užpernai „Metų ūkio“ konkurso laureatu tapęs Algimantas Mockus, pernai jame dalyvavęs Gvidas Gaidjurgis bei kiti šio krašto žemdirbiai ir juos palaikyti atvykę Medžiotojų draugijos atstovai. Pasak ūkininkų, žaliavinio pieno supirkimo kainos nukrito tiek, kad daugiau mažėti negali, nebeliko kiaulių augintojų, mažėja mėsinius galvijus auginančiųjų. Tačiau Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos reikalauja, kad būtų plečiami daugiamečių žolių, natūralių pievų plotai.

– Dėl nepalankios kainų politikos atsisakome karvių ir galvijų bandų bei pereiname prie augalininkystės. Tai kam mums reikalingos pievos? – klausė Adomaičiuose prie laužo susirinkę ūkininkai.

Mūsų rajone pagrindinė laužavietė ir daugiausia žemės ūkio technikos buvo Kelmės apylinkių seniūnijoje, Pagojo kaime. Visi ūkininkų plakatai prasidėjo žodžiais „Gana iš mūsų tyčiotis“. Po šiuo užrašu buvo jau konkretesni teiginiai: „Kai ištaškysit beverčiams projektams pinigus, kas tada?“, „Reikalaujame saugomų teritorijų, paviršinių vandens telkinių apsauginių juostų bei zonų plėtrą vykdyti ne žemės savininkų sąskaita!“, „ Reikalaujame uždrausti rusiškų grūdų tranzitą per Lietuvą!“, „Reikalaujame išspręsti pieno krizę Lietuvoje!“. O ant vienos priekabos kabėjo plakatas su ypač griežtu reikalavimu: „Premjere, metas atsakyti už ginamų ministrų veiksmų pasekmes“.

– Daugiau kentėti negalime. Kai kas bando aiškinti, kad tai politinė, priešrinkiminė akcija, bet mes už nieką neagituojame, o keliame įsisenėjusias ir naujai iškilusias bėdas žemės ūkyje, – sakė Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas. – Jei žmonės per tokį speigą susirinko, tai liudija, kad jų kantrybė baigėsi. Bandome derėtis su centrine valdžia, bet pokalbiai kol kas nerezultatyvūs. Šiandienine akcija neapsiribosime ir esame pasiruošę su savo technika važiuoti į Vilnių. Ypač stebina Žemės ūkio rūmų pozicija. Rūmai turėtų telkti visas žemdirbiškas organizacijas ir būti jų vėliavnešiu. Tačiau Žemės ūkio rūmų vadovai visą laiką kritiškai žiūrėjo į šią akciją, o kai ji jau įvyko, bando sau laurus užsidėti. Visada ši organizacija buvo valdžios satelitė, nes gyvena iš biudžetinio finansavimo. O mes, žemdirbiškų organizacijų atstovai, esame nepriklausomi nuo jokios valdžios, nes savo veiklą organizuojame naudodami nario mokestį.

– Valdžia ypač ignoruoja galvijų augintojus, pieno ūkių savininkus. Nelengva ir augalininkyste besiverčiantiems. Bet jie turi ir atokvėpio akimirkų, o gyvulininkystėje nėra nei atostogų, nei Velykų, nei Kalėdų, nes gyvulius kasdien reikia šerti, girdyti, karves melžti, – kalbėjo į Pagojį atvykęs kražiškis Vytautas Maziliauskas.

Liolių seniūnijos Maneikių kaimo pieno ūkio savininkas ir mūsų rajono Savivaldybės tarybos narys Albertas Brazas su dar keliais vietiniais ūkininkais taip pat kūreno laužą.

– Akcijoje keliami reikalavimai aktualiausi vidutinių ir smulkių ūkių savininkams. Jokios politinės agitacijos neorganizuojame, nes mes, ūkininkai, gyvename ne iš vienos ar kitos partijos malonės, o iš savo pagrindinės veiklos, – sakė ūkininkas ir politikas.

– Esu už tai, kad turime saugoti savo šalies kraštovaizdį, neteršti upių, upelių, kitų vandens telkinių. Tačiau pagal išberiamų trąšų, chemikalų kiekį mums dar iki Europos Sąjungos vidurkio toli,– sakė Kukečių seniūnijoje gyvenantis ir rajone turintis vieną didžiausių augalininkystės ūkių Vytautas Kareiva. – Keista ir sugriežtinta žalio kuro kontrolė. Dabar ūkininką gali sustabdyti kelyje ir patikrinti, ar jis kartais neįsipylęs žemės ūkio darbams skirtą kurą. Tegul valdžia mažina tokio kuro normą, bet mūsų kaip mažų vaikų nekontroliuoja. Juk mes suprantame: jei žalią kurą naudosime kelionėms į pramogas, tai brangesniu turėsime darbuotis savo ūkiuose.

– Dar prieš šią akciją žemės ūkio viceministro Egidijaus Giedraičio paklausiau, kas bus, jei dalis ūkininkų atsisakys Europos paramos, sutiks mokėti baudas už aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą ir tuo pačiu nevykdys direktyvos dėl daugiamečių žolių ir natūralių pievų. Atviro atsakymo nei aš, nei kolegos neišgirdome. Matau tik vieną variantą – ta našta bus perkelta ant pečių tų, kurie paisys europinių direktyvų, dalyvaus įvairiuose programose paramai gauti. Pavyzdžiui, mes turime 70 hektarų žemės, iš kurių 10 hektarų privalo būti daugiametės žolės ar natūralios pievos. Vadinasi, jei mažės ūkininkų, kurie paisys direktyvų, tai ant jų pečių ir bus užkrauta ši našta. Tad ir mes galbūt privalėsime turėti nebe 10, o 15 ar 20 hektarų daugiamečių žolių, – kalbėjo Sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos docentas, dr. Arūnas Rutkauskas, ūkininkaujantis mūsų rajono Stulgių krašte. – Verčia susimąstyti ir tokie skaičiai. Kai Lietuvoje buvo apie milijoną galvijų, daugiamečių žolių plotai užėmė 380 tūkst. hektarų, dabar galvijų liko apie 660 tūkst., o daugiamečių žolių plotai išaugo iki 600 tūkst. hektarų.

– Jei žmonės ryžtasi tokiems drastiškiems veiksmams, vadinasi, situacija sudėtinga ir grėsminga, – „Bičiuliui“ sakė ne vienoje rajono vietovėje pas ūkininkus apsilankęs mūsų savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius. – Ūkininkai, bendrovės, žemės ūkio kooperatyvai turėtų paskaičiuoti ir apsispęsti dėl to, kas pelningiau – gauti europinę paramą, dalyvauti projektuose ir paisyti neprotingų direktyvų ar jų atsisakyti ir ūkininkauti taip, kaip diktuoja sveikas protas. Pats ne vieną dešimtmetį dirbau žemės ūkyje ir žinau, kad kiekvienos žemės ūkiui skirtos direktyvos laikymasis yra ne tik išmokos, bet ir išlaidos, įvairūs suvaržymai.

Klausantis žemdirbių keliamų problemų pateikiamų sveiku protu nesuvokiamų faktų susidarė įspūdis, kad Lietuvoje yra dvi Aplinkos ministerijos ir nėra Žemės ūkio ministerijos, nes pastaroji labiausiai rūpinasi aplinkosauginiais reikalavimais. Nenuostabu, juk žemės ūkio ministru dirba praėjusioje Vyriausybėje Aplinkos ministerijai vadovavęs ir tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio iš šio posto išgrūstas Kęstutis Navickas.

Praėjusį pirmadienį su organizacijų, rengusių šią solidarumo ir protesto akciją, atstovais bendravo ir premjerė Ingrida Šimonytė. Premjerė atsižvelgė į kai kurias žemdirbių keltas problemas. I. Šimonytė pažadėjo, kad Žemės ūkio ministerijai bus nurodyta spęsti klausimus, susijusius su suskystintų dujų akcizu, saugomų teritorijų plėtra, daugiamečių pievų problemas ir t. t.

Teigiamai dialogą su žemdirbiais vertino ir ministras K. Navickas. Akcijoje ypač aštriai buvo keliamas klausimas dėl daugiamečių pievų. Pasak ministro, pirmadienį jis plačiau nenagrinėtas, nes ūkininkai šią savaitę vyko į Briuselį tartis su eurokomisaru, atsakingu už žemės ūkį.

– Daugiamečių pievų atstatymas čia nebuvo nagrinėjamas labai detaliai, nes premjerė sako, kad čia per daug techninis klausimas, ir aš su tuo sutinku. Ūkininkai važiuoja pas žemės ūkio komisarą ketvirtadienį ir mes pasiderinome pozicijas. Yra naujas siūlymas, praeitą penktadienį buvo aptartas su ūkininkų atstovais, ir mes tą siūlymą norime pateikti Komisijai, tikiuosi ir ūkininkai aptars panašius dalykus ir, jeigu gaunam palaiminimą iš Komisijos, tai kai kuriais klausimais tikimės, kad problema spręsis, – sakė K. Navickas.

Ūkininkų atstovas I. Hofmanas, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad dėl pieno krizės nieko konkretaus susitarta nebuvo.

– Dėl pieno klausimas vis dėlto liko atviras, nieko konkretaus, padiskutavom, bet nebuvo iki galo, išsamiai rasti tie sprendimai, – sakė I. Hofmanas.

Pasak M. Puidoko, Lietuvoje pagal interaktyvaus žemėlapio duomenis buvo uždegta apie 600 laužų, o mūsų rajone, skaičiuojant su Kryžkalnyje degusiais, nes ten buvo nuvykę ir mūsų žemdirbiai, ugnis liepsnojo trisdešimtyje vietų. Tikrovėje laužaviečių buvo daugiau, nes žemėlapyje ne visos pavaizduotos.

S. Maziliausko ir A. Rutkausko nuotraukose: laužavietės mūsų rajone ir Stulgių krašto ūkininkai, protestuojantys magistralėje prie Kryžkalnio.