Atšuoliuoja Obuolmušis…

Senasis 32 metų ciklo Baltų kalendorius sako, jog netrukus sutiksime 2022 Obuolmušio žirgo metus.
Arklio spalvų yra per dvi dešimtis. Kiekviena arklio spalva turi savo pavadinimą. Lietuvoje yra daugiausia širmių, sarčių, bėrių, juodbėrių. Yra ir obuolmušių. Pabandykime suprasti, ką mums sako senoliai – kokie gi bus tie Obuolmušio žirgo metai?
Lietuvio ir žirgo draugystė skaičiuojama tūkstantmečiais, apie tai byloja ir archeologiniai radiniai, ir etnografijos duomenys. Tėvynę ginant ir duonelę auginant, visus kitus ūkio darbus nuveikiant, pramogaujant šventėse – lietuvis visur kartu su žirgu. Arklys – tiesiog dangaus dovana žmogui.
Žirgas nuo seniausių laikų buvo apgaubtas ypatinga aureole. Žirgui, ypač jo galvai, senovės lietuvių tikėjimuose bei dvasinėje kūryboje priskiriama nepaprasta galia: ji saugodavo sodybą, namus nuo visų blogybių. Netgi mediniai žirgeliai-lėkiai, pritvirtinti prie stogo, pasak padavimų, apgindavo sodybas nuo ligų, skurdo, gaisrų ir kitų negandų. Obuolmušis – tai tas pats širmas arklys, kurio kailyje išryškėja apvalios tamsesnės (arba šviesesnės) dėmelės, maždaug obuolio dydžio. Iš čia ir kilęs arklio pavadinimas. Kaime apie smarkų berną besiplaikstančiais plaukais, vienmarškinį kalbėdavo „…žiū, Petras atšuoliuoja – tikras mūsų kaimo obuolmušis“. Iš sakmių ir stebuklinių pasakų taip pat matyti, kad žmogus negalėjo atsidžiaugti bičiulyste su žirgu. Ten mitologiškai aiškinamos nepaprastos jo savybės – veržlumas, greitis, ištvermė, žmogaus supratimas ir ištikima tarnystė jam. Reto plauko žirgai – obuolmušiai buvo vertinami kaip greitesni, ištvermingesni. Jie tapdavo šeimininko pasididžiavimu ir šaunumo simboliu. Tai, kad laikotarpyje tarp Kalėdų ir Užgavėnių išties buvo rodoma ypatinga pagarba tam tikros spalvos žirgams, rodo, pavyzdžiui, paprotys tuo laiku nevažinėti obuolmušiais žirgais, nes esą tuomet tos vietos merginos nesulauks kitąmet piršlių. Etnologai sako, jog Mėnulio palyginimas su kumeliuku, arkliu, žirgu, yra būdingas mūsų tradicijoms. Tai liudija mįslės, dainos, padavimai. „Seredoj, subatoj gimė Dievo kumeliukas auksinėm kamanom, sidabrinėm patkavom“, šios mįslės įminimas – Mėnulis. Kaip tik obuolmušis žirgas labiausiai galėjo sietis su šviesiu, tamsiomis dėmėmis išmargintu, Mėnuliu. O Dievaičio Mėnulio gimimas senoviniame rago (sausio) mėnesyje, pasak Algirdo Juliaus Greimo, mūsų protėviams ir turėjo žymėti Naujų metų pradžią.
Tad manome, jog 2022-aisiais galėsime pasididžiuoti nuveiktų darbų rezultatais, būsime veržlūs, ištvermingi , sulauksime pagarbos ir įvertinimo. Linkime šiame pilname gerumo ir džiaugsmo Kalėdiniame laikotarpyje išgirsti atkaukšint sidabro pasagas – kaip pasakoj, kada nauji metai, kaip ir nauja diena, ateina iš dangaus. Dangaus taku šiemet į mūsų gyvenimus atšuoliuoja Obuolmušio žirgo metai.