Baigiamieji Kražių festivalio akordai: nuo Antikos iki populiariosios muzikos

Alvydas GEŠTAUTAS

Rugpjūčio 18-20 dienomis vyko baigiamieji vienuoliktojo Kražių festivalio renginiai, skirti įvairaus meno gerbėjams, ir populiariausi šiame krašte šv. Roko atlaidai. Dėl finansavimo sunkumų šiemet festivalio programa buvo trumpesnė. Jo organizatoriai pirmą kartą negavo finansavimo iš Lietuvos kultūros tarybos. Sunku suprasti kodėl taip nutiko. Juk Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis deklaruoja, kad kultūra yra „valstiečių“ prioritetas ir ji turi sklisti į regionus. Festivalio renginius vedė klaipėdiškis Juozas Liesis.

Judesį pakeitė klasika

Kasmet Kražiuose dvi savaites vyksta švietėjiška vaikų ir jaunimo teatro stovykla „Collegium“. Pastaraisiais metais su jaunaisiais artistais dirbdavo Vilniaus universiteto kinetinio (judesio) teatro režisierius Andrius Pulkauninkas. Stovyklos pabaigoje jis su jaunaisiais artistais kražiškiams ir miestelio svečiams parodydavo premjerą, kurioje dominuodavo judesys. Šiemet „Collegium“ teatro stovykloje su vaikais ir jaunimu dirbo Vilniaus universiteto klasikinės filologijos magistrantė, Klasikų teatro trupės vadovė Emilija Ignatavičiūtė. Jai talkino Kražių Ž. Liauksmino gimnazijos fizikos ir vokiečių kalbos vyr. mokytoja Violeta Šniaukštienė. E. Ignatavičiūtė su jaunuomene per dvi savaites pastatė Antikos dramaturgo Aischilo pjesę „Prikaltasis Prometėjas“.

Aischilas (525-456 m. pr. m. e.) – senovės graikų dramaturgas, vienas žymiausių tragedijų autorių kartu su Sofokliu ir Euripidu. Trylika kartų laimėjo tragikų varžybas. Sukūrė apie devyniasdešimt dramos kūrinių. Išliko septynios dramos (šešios mitinės ir viena istorinė). Pagrindinė kūrybos tema – pasaulio harmonija ir jos išsaugojimas.

Prometėjas – vienas iš garsiausių titanų. Jis iš dievų pavogė ugnį ir perdavė ją mirtingiesiems. Už šį nusikaltimą buvo žiauriai nubaustas Dzeuso. Prometėjas buvo pririštas metaliniais pančiais prie Kaukazo uolos, kol, galų gale, jis prasmego žemėn. Pagal kitą versiją, po 30 metų Prometėją išlaisvino Heraklis, ieškodamas hesperidžių sodo. Chironas, Heraklio mokytojas, sutiko mirti „vietoj“ Prometėjo. Heraklis nušovė iš lanko erelį Etoną ir išlaisvino Prometėją.

Pjesėje „Prikaltasis Prometėjas“ ir pasakojama ši istorija.

Tačiau režisierė E. Ignatavičiūtė sušiuolaikino šią pjesę. Joje liko tik kai kurie Aischilo sukurti etiudai, dialogai. Jie paįvairinti pačios Emilijos sukurtomis dainomis, taip pat šokiais. Aischilo pjesėje Prometėjas yra herojus. E. Ignatavičiūtės režisuotame spektaklyje Prometėjas (kražiškis aštuoniolikmetis Rokas Jurgilas) tampa antiherojumi.

Spektaklyje žymusis titanas Prometėjas virsta mokiniu, paliktu po pamokų. Besikankindamas kabinete, Prometėjas sulaukia įvairių svečių, kurie jį bando įkalbėti atsiprašyti mokyklos direktorės.

– Tai mano antrasis „Prikaltojo Prometėjo“ pastatymas,– po premjeros sakė E. Ignatavičiūtė. Pirmoji premjera buvo parodyta su Vilniaus universiteto studentais, studijuojančiais klasikinę graikų ir lotynų filologiją. Į Kražius vykau su mintimi statyti sušiuolaikintą „Prikaltąjį Prometėją“. Kai kurias dainas atsivežiau, bet daugumą kūriau Kražiuose.

Be minėto R. Jurgilo vaidino ir kiti Kražių Ž. Liauksmino gimnazijos mokiniai, kuriems nuo 9 iki 18 metų. Tai Meida Gečaitė, Rugilė Jurgilaitė, Gerda Radavičiūtė, Eigilė Baršytė, Gabija Šniaukštaitė, Silvija Penikaitė, Smiltė Butkutė, Milda Gerčaitė, Tajus Balsys. Pastarasis jauniausias artistas – Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro pagrindinės festivalio organizatorės Linos Mikalajūnaitės sūnus. Spektaklyje dar vaidino Paulina Palubinskaitė (Kelmės „Kražantės“ progimnazija), Alberta Zverkaitė (Šiaulių Didždvario gimnazija), Kamilija Galockaitė (Šiaulių Salduvės progimnazija), Linas Liekys (Vaiguvos Vlado Šimkaus pagrindinė mokykla).

Režisierę ir aktorius sveikino rajono meras Vaclovas Andrulis, Seimo narys Juozas Rimkus, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Stasys Jokubauskas, L. Mikalajūnaitė, Kražių Ž. Liauksmino gimnazijos Pradinio ugdymo skyriaus vedėja Irena Žaludienė.

Kiti renginiai

Po spektaklio premjeros pirmą kartą Kražių festivalyje koncertavo „Cantores Vilnenses“ (Vilniaus giesmininkai).

Ansamblį sudaro keliolika geriausių Lietuvos choristų-solistų, susirinkusių muzikavimo ir bendros, laisvos meninės kūrybos džiaugsmui iš Vilniaus miesto profesionalių chorų.

Ansamblis „Cantores Vilnenses“ turi du meno vadovus, Senosios bei pramoginės muzikos programas su ansambliu kuria kompozitorius, aranžuotojas maestro Vitalijus Neigasimovas bei chorinės muzikos meno vadovas maestro Romualdas Gražinis – mūsuose žinomas kaip interpretatorius ir dirigentas. Vokalinio ansamblio „Cantores Vilnenses“ chormeisterė – Renata Kreimerė.

Vilniaus giesmininkai atliko Gyčio Paškevičiaus, „Hiperbolės“, „Studijos“, „Pelenų“ „Sel“, Egidijaus Sipavičiaus ir Vytauto Kernagio savaip interpretuotas dainas.

Po to koncertavo Vilija Pilibaitytė-Mia. Festivalį baigė sekmadienį, po šv. Roko atlaidų Kolegijos aikštėje dainavęs Žilvinas Žvagulis.

Laukia nauji darbai

Meras V. Andrulis, gyvenantis Kražiuose, sakė, jog jau dabar reikia ruoštis kitų metų renginių maratonui. 2018 m. Kražiai paskelbti Lietuvos mažąja kultūros sostine, miestelis minės 770 metų jubiliejų, vyks dvyliktasis festivalis, Kraštiečių sueiga bei bus minimos Kražių skerdynių 125-osios metinės. L. Mikalajūnaitė pridūrė, kad šių metų pabaigoje ir kitų pradžioje tęsis Kražių rezidencijos projektas. Į Kražius kurti atvyks du dailininkai ir du kompozitoriai iš Vokietijos, Latvijos ir Vengrijos.