BDAR baubas ir toliau kausto Savivaldybę?

2018 m. Lietuvoje pradėtas taikyti BDAR (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), kuris visoje ES įtvirtino vienodus asmens duomenų apsaugos principus ir standartus. Tuomet viešojoje erdvėje garsiai pradėjo skambėti atvejai, kai prisidengiant asmens duomenų apsaugos standartais buvo ribojamas duomenų prieinamumas žurnalistams, dėl ko nukentėdavo visuomenės teisė žinoti viešąjį interesą tenkinančią informaciją. Priešingai savo prigimčiai, BDAR valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų neretai naudojamas kaip priedanga, siekiant išvengti nepageidaujamo žiniasklaidos, gvildenančios viešąjį interesą tenkinančias temas, dėmesio.

Kovo 18 d. įvyko Švietimo, kultūros ir teisėtvarkos komiteto posėdis, kurio pabaigoje buvo svarstomas Tarybos sprendimo projektas „Dėl pritarimo komisijos dėl BĮ Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos Savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbtini) galimo tarnybinio nusižengimo ištyrimo motyvuotai išvadai“. Pranešėjas Teisės ir personalo skyriaus vedėjas A. Kasparavičius paprašė žurnalistę palikti posėdžio salę, kadangi šiame sprendimo projekte yra asmens duomenų ir jiems taikomas BDAR bei nutraukti posėdžio transliaciją.

Žurnalistė paprašė nenutraukti transliacijos ir leisti pasisakyti. Švietimo, kultūros ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas V. Parnarauskas, atsiklausęs komiteto narių ir gavęs jų sutikimą, leido kalbėti žurnalistei. Kadangi posėdžio transliacija buvo nutraukta, Savivaldybės administracijos Bendrojo priėmimo skyriaus vyriausiasis kompiuterininkas, užtikrinantis posėdžio vaizdo transliaciją, paprašė palaukti, vėliau žurnalistei leido kalbėti, nes transliacija atnaujinta.

Žurnalistė komiteto nariams ir pranešėjui Teisės ir personalo skyriaus vedėjui A. Kasparavičiui priminė, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba kartu su Mykolo Romerio universitetu parengė informacijos teikimo gaires žiniasklaidos ir viešojo sektoriaus atstovams.

Gairėse rašoma: „Teisės aktai nedraudžia viešajam sektoriui teikti asmens duomenis žurnalistams, todėl atsisakymas teikti informaciją, vien nurodant, kad prašomoje informacijoje esama asmens duomenų, todėl ji negali būti teikiama, arba negali būti teikiama pagal BDAR, yra nemotyvuotas atsakymas, pažeidžiantis gero administravimo principą, ir vien tai sudaro pagrindą pripažinti jį neteisėtu.[…] Tik pats žiniasklaidos atstovas, gavęs informaciją, atsako už tai, kad asmens duomenys būtų panaudoti išskirtinai tik tam tikslui, kurį jis nurodė, t. y. siekiant rengti, pvz., publikaciją visuomenei svarbiu klausimu.[…] Remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto nuostatomis bei Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis, žurnalistai turi teisę gauti informaciją, būtiną žurnalistikos tikslams pasiekti (žurnalisto saviraiškos ir informacijos laisvė yra teisėtas interesas gauti asmens duomenis, kurie reikalingi tam, kad visuomenė būtų tinkamai informuojama apie jai svarbius klausimus).[…] Atsisakius pateikti prašomą informaciją gali būti taikoma atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 547 straipsnį, kuris numato, kad valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų atsisakymas teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams, išskyrus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neskelbtiną informaciją, nenurodant atsisakymo priežasties, trukdymas žurnalistams atlikti profesines pareigas užtraukia baudą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams“.

Žurnalistė prisistatė, pasakė, kad su asmens duomenų tvarkymo ir apsaugos reikalavimais yra susipažinusi ir įsipareigoja juos vykdyti, asmens duomenys bus tvarkomi tik publikacijos rengimo tikslais ir atskleidžiami tik tiek, kiek tai būtina žurnalistikos tikslui pasiekti, todėl iš posėdžių salės niekur neis.

Tuomet, matyt, pasimetęs ir nesitikėjęs tokio akibrokšto iš žurnalistės, Teisės ir personalo skyriaus vedėjas A. Kasparavičius, tyliai pasitaręs su komiteto pirmininku, nutarė šio klausimo smulkiau nenagrinėti, perskaitė tik Tarybos sprendimo projektą ir pasakė, kad su nuasmeninta medžiaga žurnalistai galės susipažinti, kai ji bus įkelta į Savivaldybės svetainę.

Žurnalistei teko Teisės ir personalo skyriaus vedėjui A. Kasparavičiui priminti, kad kovo 19 d. vyks Kontrolės komiteto posėdis, kuriame šis klausimas turėtų būti nagrinėjamas iš esmės, todėl paprašė pasiruošti ir atsakyti, kokiais BDAR straipsniais remiantis informacija žurnalistams neteikiama ir jie išvaromi iš posėdžių salės.

Deja, po posėdžio paaiškėjo, kad Švietimo, kultūros ir teisėtvarkos komiteto posėdžio transliacija, kada pasisakė žurnalistė, nebuvo vykdoma.

Teko kreiptis į merą I. Petkevičių ir paprašyti paaiškinti, kodėl žurnalistės pasisakymas nebuvo transliuojamas, nors buvo suteikta teisė kalbėti ir buvo patikinta, kad transliacija vyksta (šį atvejį galima traktuoti, kaip spaudos cenzūrą).

Meras I. Petkevičius atsiuntė atsakymą: „Informuojame, kad po Tarybos Švietimo, kultūros ir teisėtvarkos komiteto pirmininko prašymo nutraukti posėdžio transliaciją buvo poreikis pradėti transliuoti dar kartą. Nors operatoriaus valdymo pulte buvo įvykdyta komanda startuoti transliacija, ji techniškai taip ir nestartavo. Tai nutiko dėl šių priežasčių:

Pasibaigus bet kokiai transliacijai, posėdžių transliavimo valdymo sistema automatiškai talpina tiesioginės transliacijos įrašą tiesiai į savivaldybės Youtube kanalą. Šiam procesui nespėjus pasibaigti buvo pradedama nauja transliacija, bet ji techniškai nestartavo, nors operatoriaus valdymo pulte programiškai užklausa buvo įvykdyta. Užtikrinti kad sėkmingai būtų galima pradėti naują transliaciją, turi praeiti tam tikras laiko tarpas, kol transliacijos medžiaga yra archyvuojama (laiko trukmė priklauso nuo transliacijos vaizdo kokybės ir įrašo trukmės). Transliacijai nepavyko startuoti dėl to, kad sistema archyvavo jau transliuotą posėdį, todėl likusi posėdžio dalis nepateko į archyvą (Youtube) kanale. Posėdžių transliacijos įrašai saugomi tik Youtube kanale.

Posėdžių garsas yra papildomai įrašomas atskirai. Visas šio posėdžio garso įrašas yra išsaugotas. Posėdžių garso įrašai saugomi savivaldybės vidiniuose resursuose“.

Taigi, kyla pagrįstas klausimas, kodėl žurnalistė buvo patikinta, kad vaizdo įrašas daromas, nors jo nedarė? Bandoma nuo visuomenės nuslėpti tai, kad žurnalistai turi pilną teisę susipažinti su nenuasmenintais dokumentais?

Kovo 19 d. vykusiame Investicijų, ūkio ir kaimo reikalų komiteto posėdyje Teisės ir personalo skyriaus vedėjas A. Kasparavičius pareiškė, kad telefonu konsultavosi su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija ir su Žurnalistų etikos inspektorių tarnyba, kurie pasakė, kad žurnalistai su nenuasmeninta medžiaga galės susipažinti po Tarybos posėdžio, kai svarstomu klausimu bus priimtas vienoks ar kitoks sprendimas.

Kadangi žurnalistės darbas išmokė išgirstą informaciją patikrinti, prieš Kontrolės komiteto posėdį skambinu Žurnalistų etikos inspektorių tarnybos inspektorei G. Ramanauskaitei. Po pokalbio paaiškėja, kad niekas iš šios Tarnybos negalėjo sakyti, jog žurnalistams galima teikti ribotą informaciją, t. y. po Tarybos posėdžio. Inspektorė tvirtino, kad nei į ją, nei į Tarnybos vyresniąją patarėją, nei į Teisės skyrių niekas iš Kelmės rajono savivaldybės nesikreipė.

Kontrolės komiteto posėdyje Teisės ir personalo skyriaus vedėjas A. Kasparavičius vėl pareiškė, kad telefonu konsultavosi su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija ir su Žurnalistų etikos inspektorių tarnyba, kurie pasakė, kad žurnalistai su nenuasmeninta medžiaga galės susipažinti po Tarybos posėdžio. Žurnalistei teko paprieštarauti, kad jos turima informacija yra priešinga, kad niekas nesikreipė į Žurnalistų etikos inspektorių tarnybą. Kadangi žurnalistė vėl atsisakė palikti posėdžių salę, Kontrolės komitete anksčiau minėtas klausimas nebuvo svarstomas iš esmės. Posėdyje komiteto pirmininkas A. Steponkevičius tik nusistebėjo, kad Tarybos sprendimo projekte jis įrašytas kaip teikėjas, nors komisiją tarnybiniam nusižengimui tirti sudarė meras.

Po Kontrolės komiteto posėdžio Teisės ir personalo skyriaus vedėjo A. Kasparavičiaus buvo paprašyta atsiųsti telefono ekrano nuotrauką, kurioje būtų matomas numeris ir pokalbio data. Tą jis ir padarė. Paaiškėjo, kad Savivaldybės specialistai nusprendė pažaisti žaidimą „Sugedęs telefonas“ (žaidimo dalyviai susėda ratu arba eilute. Vedėjas pirmajam sėdinčiajam pasako tyliai į ausį kokį nors žodį (įdomiau, jei žodis sudėtingesnis, ilgesnis). Šis žmogus išgirstą žodį turi persakyti į ausį už jo sėdinčiam dalyviui. Taip perduodamas žodis ir toliau, kol paskutinis žaidėjas garsiai pasako tai, ką išgirdo. Dažniausiai žodis būna jau visai kitas – aut. pastaba). Pasirodo, kad į Žurnalistų etikos inspektorių tarnybą kreipėsi ne pats šio Tarybos sprendimo projekto rengėjas Teisės ir personalo skyriaus vedėjas A. Kasparavičius, o tai buvo pavesta padaryti Savivaldybės administracijos vyriausiajai specialistei, atsakingai už korupcijos prevenciją ir duomenų apsaugą, V. Linikienei. Pastaroji bendravo su Žurnalistų etikos inspektorių tarnybos Priežiūros skyriaus vedėja A. Gaidarovič. Kadangi projekto rengėjas ne pats bendravo su A. Gaidarovič, o pavedė tai padaryti, žurnalistės manymu, su sprendimo projektu nieko bendro neturinčiai specialistei, tai ir informacija grįžo žaidimo „Sugedęs telefonas“ principu.

Po žurnalistės paklausimo apie ką buvo kalbama ir kokios rekomendacijos buvo pateiktos, redakciją pasiekė Žurnalistų etikos inspektorių tarnybos Priežiūros skyriaus vedėjos A. Gaidarovič atsakymas: „Negaliu tiksliai atsakyti, ar man skambinęs asmuo yra iš Kelmės rajono savivaldybės, nes dažniausiai besikonsultuojantys asmenys neprisistato. Tačiau iš Jūsų pateiktos situacijos aprašymo, panašu, kad kalbame apie tą patį atvejį, dėl kurio ir buvo skambinta konsultuotis. Su specialiste kalbėjome apie Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patvirtintų gairių taikymą, kurios apibrėžia informacijos žurnalistams teikimą. Komentavau ir siūliau specialistei pasigilinti į gairėmis nustatomą reguliavimą. Skambinusiai darbuotojai patariau teikti duomenis žurnalistams, nes žurnalistų keliami klausimai, iš specialistės pateiktos informacijos, atrodė susiję su viešu interesu, todėl informacija žurnalistams turi būti teikiama. Tokia yra bendra Tarnybos pozicija, tokia pati pozicija yra išdėstyta minėtose gairėse. Specialistei taip pat buvo paaiškintos ir atsakomybės atribojimo taisyklės, t. y. nurodyta, kad valdžios institucijos privalo teikti informaciją, kurioje yra asmens duomenų, žiniasklaidai. Jeigu žiniasklaida atskleidžia perteklinius duomenis, už tokių duomenų atskleidimą atsakomybė būtų taikoma žiniasklaidos priemonei, bet ne valdžios institucijai (konkrečiu atveju) savivaldybei.

Kitas Jūsų keliamas klausimas – dėl informacijos neteikimo iki Tarybos posėdžio. Specialistė iš tiesų kėlė tokį klausimą, mes apie jį diskutavome. Paaiškinau, kad žurnalistams turi būti pateikta nenuasmeninta išvada dėl tarnybinio nusižengimo, kad jokia informacija negali būti teikiama žurnalistams iki Tarybos posėdžio nesakiau. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad su specialiste vyko gan ilga diskusija, svarstytos hipotetinės situacijos, kalbėta apie informacijos teikimą žurnalistams, kai Taryba klausimus svarsto uždarų ir atvirų posėdžių metu, todėl prileidžiu mintį, jog galėjo atsirasti vieta sąžiningai specialistės mūsų diskusijos misinterpretacijai (klaidingam aiškinimui – aut. pastaba)“.

Kadangi komisijos išvados dėl BĮ Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos Savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbtini) galimo tarnybinio nusižengimo nepavyko gauti, kovo 19 d. teko raštu kreiptis į Savivaldybės tarybos laikinai paskirtą Savivaldybės tarybos narį, pavaduojantį merą bei į Kontrolės komiteto pirmininką Algirdą Steponkevičių su prašymu leisti susipažinti su medžiaga.

Ar išdėsčius visus motyvus, kas nors pasikeitė? Niekas. Iš Kelmės rajono savivaldybės atsakymo per nustatytus terminus nepavyko sulaukti, o Kontrolės komiteto pirmininkas A. Steponkevičius kovo 20 d. pranešė, kad „Jūsų prašymą gavome. Atsakymą atsiųsime artimiausiu metu“.

Šią situaciją galima vertinti kaip Savivaldybės administracijos specialistų nekompetenciją, nesilaikymą įstatymų, gero administravimo principo pažeidimą, siekimą išvengti nepageidaujamo žiniasklaidos, gvildenančios viešąjį interesą tenkinančias temas, dėmesio.

Norisi priminti, kad informacijos rinkimas yra svarbus parengiamasis žurnalistikos žingsnis ir yra neatsiejama, saugoma spaudos laisvės dalis. Todėl, atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje saugomą interesą, įstatymai negali leisti savavališkų apribojimų, kurie gali tapti netiesioginės cenzūros forma, valdžios institucijoms sukuriant kliūtis rinkti informaciją.