Seniūnijų pertvarka sulaukė pasipriešinimo

Loreta DIRBANAUSKAITĖ
Nijolė PETROŠIŪTĖ

Vasario 16 d. popietę Savivaldybės Facebook paskyroje atsirado įrašas, kad vasario 20–21 d. Tytuvėnų apylinkių ir Tytuvėnų miesto seniūnijų gyventojai kviečiami į susitikimus su Kelmės rajono savivaldybės vadovais, specialistais, teisininkais, tarybos nariais dėl šių seniūnijų struktūrų pertvarkymo, t. y. kviečiami dalyvauti diskusijoje dėl miesto ir apylinkės seniūnijų sujungimo.

Įdomu tai, kad šis įrašas atsirado likus vienai darbo dienai iki pirmojo susitikimo su Tytuvėnų apylinkių seniūnijos gyventojais.

Vieniems rūpėjo asmeniniai skauduliai, kiti – pasigedo konkretumo

Susitikimų pradžioje meras I. Petkevičius, pristatydamas seniūnijų pertvarkos planą, sakė, kad Kelmės rajone, kaip ir Lietuvoje sparčiai mažėja gyventojų. Pasak jo, kai kurie rajonai drastiškai susimažino seniūnijų skaičių, tą reikia daryti ir Kelmės rajone. Tarybos narys T. Kasparas tvirtino, kad Lietuvoje dabar formuojama tokia politika, jog seniūnija turi turėti 5000 gyventojų. Pasak jo, jei 2011 m. Tytuvėnų mieste buvo 2300 gyventojų, tai 2024 m sausio 1 d. duomenimis – 1859, o Tytuvėnų apylinkių seniūnijoje jų sumažėjo nuo 3073 iki 2397. Todėl, pasak valdžios atstovų, net sujungus šias dvi seniūnijas nebus pasiektas 5000 gyventojų skaičius.

Kaip tvirtino meras I. Petkevičius, kad nebūtų jokių interpretacijų, jeigu apie šią pertvarką gyventojai sužinotų iš spaudos ar kitur, nutarta organizuoti susitikimus su gyventojais.

Pasak politikų ir valdininkų, dėl šio dviejų seniūnijų administracinio sujungimo gyventojai nepatogumų nepatirtų, visus duomenis Registrų centras sutvarkys nemokamai, gali tekti tik kai kuriems gyventojams atnaujinti gyvenamosios vietos deklaracijos duomenis, būtų sutaupytas vieno seniūno atlyginimas, t. y. apie 40 tūkst. Eur per metus.

Jei susitikimo metu su Pašiaušės, Kiaunorių, Pagryžuvio, Šedbarų bendruomenėmis gyventojai prieštaravimų pertvarkai neišreiškė, tai Mockaičių, Budraičių bendruomenių gyventojų nepasitenkinimas pertvarka vertė politikus ir valdininkus braukti šaltą prakaitą.

Gyventojai, seniai nematę politikų ir valdininkų, juos užvertė klausimais dėl įsisenėjusių problemų, asmeninių skaudulių. Pastarieji buvo „tarkuojami“ dėl prastų kelių, dėl negalėjimo patekti pas gydytojus, prasto Kelmės ligoninės registratūros darbo, ilgų eilių pas apylinkių seniūnijos specialistę išmokoms, autobusų grafikų, neįgaliųjų pavėžėjimo pas gydytojus paslaugos ir t.t.

Meras I. Petkevičius pažadėjo, kad artimiausiu metu vyks Tarybos narių susitikimai su gyventojais, kurių metu gyventojai galės išsakyti visus savo skaudulius.

Visose bendruomenėse kilo didelis pasipiktinimas dėl susitikimo su gyventojais skubos bei informacijos sklaidos. Pasak gyventojų, ne visi turi kompiuterius, skelbimai galėjo būti pakabinti bendruomenių patalpose.

Tiek Mockaičių, tiek Budraičių bendruomenių gyventojai išsakė nepasitenkinimą valdžios noru sujungti ir taip savo plotu didžiausias seniūnijas. Pasak jų, jei gyventojų mažėja, tai pirmiausia pertvarka turėtų vykti Savivaldybės administracijoje, joje turėtų mažėti valdininkų skaičius, ne išimtis ir Taryba – joje taip pat turėtų mažėti politikų. Gyventojai domėjosi, kodėl sujungti bandoma ne mažiausią gyventojų skaičių turinčias seniūnijas – Vaiguvos, Kukečių, Liolių? Meras bandė aiškinti, kad šiose seniūnijose lengviausiai atlikti pertvarką, nes Tytuvėnų miesto seniūnas išeina į pensiją, abi seniūnijos įsikūrusios viename pastate. Visuose susitikimuose iš valdininkų lūpų skambėjo „mistinė“ 40 tūkst. Eur sutaupytų lėšų suma. Ji gyventojų neįtikino. Pastarieji klausė, ar dėl tokios sumos verta sujungti dvi seniūnijas, ar šie pinigai liks seniūnijoms, ar nebus taip, kad jie nusės Savivaldybės administracijoje ar miesto seniūnijoje, o apylinkių seniūnijos gyventojai tų pinigų nematys? Buvo aiškinama, kad ši suma liks seniūnijos komunalinėms išlaidoms, bus galima skirti kelių remontui ir t.t. Į pasakymą, kad ši suma bus skirta kelių remontui, gyventojai sureagavo audringai ir klausė, ar politikai ir valdininkai bent žino, kiek kainuoja 1 km kelio remontas? Pasak jų, už šią sumą bus galima suremontuoti galiuką žvyrkelio ar vienam gyventojui įvažiavimą į kiemą.

Gyventojai valdžios atstovams rėžė, kad pastarieji pirmiausia turėtų rūpintis darbo vietų sukūrimu, kad jaunimas gardesnio kąsnio nevažiuotų ieškoti į didmiesčius ir užsienį, o negalvoti apie seniūnijų jungimą, kuris tikrai darbo vietų nesukurs.

Tytuvėnų apylinkių seniūnijos seniūno V. Ivanausko nuomone, ši seniūnijų pertvarka kaimams tikrai neatneš naudos, viskas suksis apie seniūnijos centrą. Seniūnui padaugės darbo, nes, sujungus seniūnijas, padidės teritorija.

Gyventojus piktino ir tai, kad valdžia į susitikimus su gyventojais atvyko neatlikusi namų darbų, t. y. negalėjo pasakyti, kas bus geriau, koks bus seniūnijos pavadinimas, ar tikrai gyventojai nepatirs nepatogumų, finansinių išlaidų. Pasak jų, nė viena reforma prie gero neprivedė. Jų neįtikino pasakymas, kad bus sutaupytas vieno seniūno atlyginimas – 40 tūkst. Eur.

Po susitikimų teko girdėti gyventojų abejones, ar ši pertvarka organizuojama ne dėl to, kad norima atsikratyti Tytuvėnų apylinkių seniūnijos seniūnu V. Ivanausku, nes bus organizuojamas konkursas? Ir sutaupytos lėšos gyventojams kėlė daug klausimų. Sujungus dvi dideles seniūnijas, seniūnui darbo padaugės. Ar teisinga, kad seniūnijos, kur gyvena beveik 800 gyventojų ir kurios plotas yra žymiai mažesnis, seniūnas gaus tokią pat algą, kai ir tas, kurio seniūnijoje bus beveik 5000 gyventojų, o plotas 2–4 kartus didesnis.

Susitikimuose su gyventojais buvo tvirtinama, kad šių seniūnijų pertvarka būtų įgyvendinta per maždaug metus. Buvo pristatomi šios pertvarkos žingsniai. Vienas jų ypatingai papiktino gyventojus. Pasak valdžios atstovų, dėl pertvarkos bus organizuota gyventojų apklausa, kurios rezultatus turės patvirtinti Taryba. Tačiau gyventojų apklausos rezultatai bus tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl ne vienas gyventojas, išeidamas iš susitikimo, tvirtino, kad šis valdžios susitikimas su gyventojais – noras susitrumpinti sau darbo dieną, sprendimai bus priimti tokie, kokių nori valdžia.

Tytuvėnai valdžios pažadais nebetiki

Iš Budraičių „pertvarkininkai“ vėluodami įvirto į Tytuvėnų kultūros centru vadinamą patalpėlę „durpyne“, kur juos pasitiko pilnutėlė salė, netgi papildomų kėdžių teko atnešti. Meras Ildefonsas Petkevičius pristatė, kad jie atvažiavo tik išgirsti tytuvėniškių nuomonę, tik pasitarti, kaip būtų geriau. Juk akivaizdu, kad gyventojų mažėja, todėl būsią būtina mažinti ir seniūnijų skaičių. Girdi, Zarasų rajonas seniūnijų skaičių iškart mažina perpus, palieka tik penkias, o va Kelmė nusprendė tik su viena pamėginti… Tadas Kasparas ramino „kaistančią“ salę, kad, esą, nėra ko nerimauti, nes praktiškai niekas nepasikeistų, išskyrus tik vieną sumažėjusį seniūno etatą. Visi dabartiniai seniūnijų darbuotojai liktų. Jų dabar yra 24, o liktų 23. Tuo labiau, kad Tytuvėnų seniūnas Romas Čerkauskas jau pavasarį išeina į užtarnautą poilsį, tad praktiškai niekas nenukentėtų…

Tačiau gyventojams atrodė kitaip – jei niekas nesikeičia, tai kurių galų visa tai daryti? Pasak Ievos Jokubauskaitės, jei gyventojų skaičius ir mažėja, jei žmonės miršta, tai jie su savimi tikriausiai neišsineša gabaliuko seniūnijos ploto, gatvės atkarpos. Juk viską, kas yra teritorijoje, reikia prižiūrėti. Gyventojus itin skaudino tai, kad rajono valdžios sumanyta pertvarka pradėta būtent nuo Tytuvėnų krašto, bene didžiausio visame rajone. Kiek rajone yra mažuliukių seniūnijų, nė po tūkstantį gyventojų nebeturinčių, o valdžia savo eksperimentui kažkodėl pasirinko Tytuvėnus. Todėl tiesiai ir klausė, kokia juoda katė perbėgo kelią, kad dabartinė rajono valdžia šitaip nemėgsta Tytuvėnų? „Panaikinot slaugos ligoninę. Sakėt, kad ji Tytuvėnuose išliks. Neišliko, tik tuščiai šildot antrąjį poliklinikos aukštą. Kiek metų jau vilkinat Tytuvėnų kultūros centro statybą? Kiek jau sukišta į projektavimus, o mes vis palėpėse glaudžiamės, ir galo nematyti? Ką ten galo… pradžios. O dabar ir tas jungimas…“ Žmones erzino, kad paskutinis kultūros namų centro variantas – kultūros centro statyba – pasirinkta pelkėje. Ar ne todėl, kad į pelkę supilsi tiek, kiek norėsi? Pelkė gi neturi dugno.  Kodėl neišgirstamas bendruomenės siūlymas dėl koncesininko? Į tai rajono meras gebėjo pasakyti, kad Tytuvėnuose dviejų kultūros namų nebus. O tai kur tie pirmieji kultūros namai?

Meras, salėje pamatęs Redą Každailienę, Paramos skyriaus vedėją, tarsi prašė jį gelbėti, t.y. paaiškinti, kad jie dėl slaugos ligoninės kitaip negalėję, kad buvęs projektas… Tytuvėniškiai tai ir patys žinojo bei suprato, jie žinojo, kad tokie sprendimai remiasi į pinigus, kurių nebuvo,  bet juos siutino valdžios makaronų kabinimas jiems ant ausų, kai net tuomet, kai visi sprendimai jau buvo priimti, su svita atvykęs meras, už asmens sargybinį atsivežęs Remigijų Žemaitaitį, į akis žmonėms žiūrėdamas melavo, kad nieko čia dar nėra, kad bus galima sprendimus atšaukti…

Lygiai taip pat ir dabar – girdi, niekas čia nesikeis, o ir viskas esą gyventojų rankose. Mat jie organizuosią gyventojų apklausą ir kaip žmonės nuspręs, taip ir bus. Bet čia pat prasitarė, kad apklausoje dalyvavusiųjų skaičius neturės reikšmės, nulemti galės kad ir dešimt balsų. Toks, esą, įstatymas. Bendruomenės pirmininkui Vytautui Mačiūnui paprašius apklausą paskelbti ne prieš dieną, kaip dabar buvo su šiais susitikimais, ir pasišovus padėti ją organizuoti, jie sakė, kad… gyventojų balsas bus tik patariamasis, rekomendacinis. Tai kurių velnių tada, mieli ponai, važinėjate, pigždindami žmones, jei jų balsas nieko nebereiškia, jei jau viskas nuspręsta? Dar labiau keista, kad rajono „valdovai“ kol kas nematė reikalo susitikti net su jungiamų seniūnijų darbuotojais, kuriems kyla 1001 klausimas. Todėl seniūno pavaduotoja Lina Lukošienė klausė, o kas eis seniūno pareigas, kol vyks visa ta neva pertvarka? Kas seniūną pavaduos? Kiek laiko tas pavadavimas truks? Meras tik gūžčiojo pečiais, girdi, kažkaip spręsime. Tytuvėnų seniūnas Romas Čerkauskas sakė, kad jam, jau nueinančiam, seniūnijų jungimo klausimas tarsi ir nebeturėtų rūpėti, nes bet kokiu atveju jis nebedirbs. Tačiau jam rūpi, nes jis yra tytuvėniškis ir tiesiog oda jaučia, kuo toks jungimas pasibaigtų. Jo įsitikinimu, jungti seniūnijų tikrai nederėtų, nes Tytuvėnai yra ne šiaip miesteliukas. Tai vieta, į kurią ir rajono ponai pirmiausiai veža savo svečius. Įdomiai pasirodė vicemeras Kęstutis Bilius – užvirus karštesnėm diskusijom, jis nešė kudašių iš salės, piktai drėbtelėjęs, kokie bjaurūs žmonės tie tytuvėniškiai. Ir taip spėriai čiupo striukę, kad suabejojom, ar tikrai savąją per tokią skubą  pasiėmė… Bet pasigedusiųjų savos striukės nebuvo, tai tikriausiai bent šiuo klausimu ponas vicemeras neprašovė.

O kas toliau? Tytuvėniškiai sako, kad valdžios kabinamų makaronų šįsyk nebevalgys. Ačiū, jie jau sotūs ir net vidurius nuo jų paleido… O „Bičiulis“ prie šios temos dar grįš ne kartą.