Biudžeto lėšų panaudojimas Kelmės rajono priešgaisrinės saugos tarnyboje
Kontrolės komiteto posėdyje šio komiteto pirmininkas A. Steponkevičius pristatė klausimą „Dėl rajono biudžeto lėšų naudojimo BĮ Kelmės rajono priešgaisrinės saugos tarnyboje“, kurį ruošė kartu su V. Parnarausku.
Pranešime buvo aptariami 2022 m. ir 2023 m. I pusmečio rodikliai. Pranešėjas A. Steponkevičius pasidžiaugė, kad Tarnybos viršininkas Artūras Kairys operatyviai ir išsamiai pateikė atsakymus į pateiktus klausimus. Buvo aplankytos. Užvenčio, Kražių, Šaukėnų ir Vaiguvos komandos, kalbėtasi su ten budėjusiais darbuotojais, apžiūrėtos patalpos ir kitas turtas.
Pasak pranešėjo, Tarnybos struktūrą sudaro 6 ugniagesių komandos (Kražių, Liolių, Šaukėnų, Tytuvėnų, Užvenčio, Vaiguvos) ir administracija. Tarnyboje yra patvirtinti 57,5 etatai: iš valstybės lėšų yra išlaikomi 56 etatai (vadovo – 1, finansininko – 1, skyrininkų – 6, ugniagesių gelbėtojų – 48 etatai); iš Kelmės rajono savivaldybės biudžeto lėšų yra išlaikoma 1,5 etato (vyresniojo specialisto – 1, šaltkalvio–remontininko – 0,5 etato).
Tarnybos darbuotojai yra draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų darbe.
2023 m. sausio–liepos mėn. vidutinis administracijos darbuotojų darbo užmokestis buvo 2223 Eur, skyrininko – 1502 Eur, o ugniagesio gelbėtojo – 1273 Eur (neatskaičius mokesčių).
Rugsėjo 8 d. duomenimis, tarnyboje yra 4 laisvi ugniagesių gelbėtojų etatai (2 – Vaiguvos, 1 – Liolių ir 1 – Kražių komandose). Šių etatų Tarnyba negali užpildyti, nes negauna pilno finansavimo iš valstybės. Numatoma, kad šiais metais, jei tarnyba iš valstybes negaus papildomo finansavimo, turės įsiskolinimą darbo užmokesčiui, socialiniam draudimui ir kitoms išlaidoms apie 55–57 tūkst. Eur.
Vienai ugniagesių komandai priskiriamos 8 ugniagesių ir 1 skyrininko pareigybės, administracijai – tarnybos viršininko, specialisto finansinei ūkinei veiklai vykdyti pareigybės.
2022 metais iš valstybės biudžeto Tarnybai išlaikyti iš viso buvo skirta 91,4 tūkst. Eur daugiau nei 2021 metais. Nors Tarnybos finansavimas iš valstybės biudžeto lyginant su 2021 metais padidėjo 12,5 proc., tačiau didžioji dalis gauto finansavimo buvo panaudota darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms. Finansavimas iš valstybės biudžeto kiekvienais metais vis blogėja, skiriamų lėšų kitiems tarnybos poreikiams lieka vis mažiau.
2022 metų pabaigoje iš valstybės biudžeto Tarnybai buvo skirta 21,3 tūkst. Eur papildomų lėšų. Tai Tarnybai leido įsigyti reikalingų priemonių, įrangos, kitų prekių, taip pat apmokėti darbuotojams už viršvalandinį darbą.
2022 m. Tarnybai Savivaldybė skyrė 65,5 tūkst. Eur daugiau. Tai leido atnaujinti Tarnybos automobilių parką, įsigyti reikalingos įrangos ir kitų prekių. Už 56,5 tūkst. Eur įsigyta: gaisrinis automobilis su kai kuria įranga, 2 kvėpavimo aparatai, 4 suspausto oro balionai, 3 kompresoriai, 2 grandininiai pjūklai, vandens siurblys, programinė įranga kompiuteriui.
Panaudojant įsigytus kompresorius, yra numatyta ugniagesių komandose įrengti pastovaus oro slėgio palaikymo sistemas gaisriniams automobiliams. Tikėtina, kad tai leis sutrumpinti išvykimo laiką iškvietimo atveju (minimalus išvykimo laikas – 3 minutės).
2023 m. iš rajono biudžeto Tarnybai yra skirta 38400 Eur lėšų.
Kražių ir Vaiguvos ugniagesių komandos yra įsikūrusios nuomojamose patalpose (buvusios mechaninės dirbtuvės), o Liolių, Šaukėnų, Tytuvėnų ir Užvenčio komandų patalpos yra perduotos valdyti patikėjimo teise. Patalpos tvarkingos, yra visos darbui reikalingos priemonės. Tačiau Kontrolės komiteto pirmininkui kalbantis su Kražių komandos darbuotojais apie gaisrą, kai sudegė sūrinė, nes buvo neišvažiuota į gaisrą dėl negautos informacijos apie gaisrą, paaiškėjo, kad ryšio problemos tuo metu nebuvo išspręstos (panašios problemos kyla ir Vaiguvoje, o Šaukėnuose ši problema jau yra išspręsta). Kaip aiškino A. Kairys, ugniagesiai gelbėtojai pasiaiškinime parašė, kad apie gaisrą jiems pranešė į asmeninį telefoną paskambinęs kolega. Tarnybiniame telefone praleistų skambučių nebuvo. Praleistus skambučius pamatė tik išėmę ir vėl įdėję SIM kortelę. Pasak A. Steponkevičiaus, sprendimus būtina rasti, nes kam reikalinga priešgaisrinė komanda, jei ji negauna informacijos apie vykstantį gaisrą arba gauna pavėluotai, nes ne ten buvo padėta nešiojamoji informavimo priemonė?
Pranešėjas A. Steponkevičius stebėjosi, kad dar ir šiais laikais Kražiuose dirbantys darbuotojai gamtinius reikalus atlikti turi eiti į lauko tualetą, kuris nuo darbo vietos yra gana toli (toliau kaip 100–150 m), o nusiprausti reikia savo atsivežtu vandeniu arba priešgaisriniame tvenkinyje (dėl vandens analogiška situacija – ir Vaiguvoje). Kontrolės komiteto narių nuomone, tai išsprendžiami klausimai.
Kai Kontrolės komiteto pirmininkas A. Steponkevičius lankėsi minėtuose objektuose ir kalbėjosi su ten dirbančiais darbuotojais (visur budėjo po 2 darbuotojus, Šaukėnuose buvo tik 1 darbuotojas), visi minėjo dar vieną vis labiau kylančią problemą: kai kuriose pamainose dirba po vieną ugniagesį gelbėtoją. Jei reikia išvažiuoti gesinti gaisro, praktiškai viskas vyksta dvigubai lėčiau. Pranešėjas stebėjosi, kaip Departamentas, skirdamas lėšų darbo užmokesčiui pagal turimus etatus, neskiria lėšų visiems etatams ir kalendoriniams metams, kai ši įstaiga yra pagrindinė žmonių pagalbininkė ištikus bėdai? Įstaigos vadovas A. Kairys tikino, kad negauna lėšų darbo užmokesčiui visiems etatams iš Departamento.
Viena didesnių problemų yra Užventyje, kur ugniagesių komanda yra įsikūrusi netinkamose eksploatuoti patalpose. Jos nepavyksta išspręsti jau 13 metų, nors tam iš biudžeto išleista jau 29066 Eur.
Tarnybos viršininkas A. Kairys pateikė išsamų atsakymą, kaip buvo bandoma ieškoti šios problemos sprendimų būdų. Pasak jo, 2010 m. sausio 29 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Savivaldybei perduotas Užvenčio ugniagesių komandos pastatas buvo labai blogos būklės, netinkamas eksploatuoti, todėl buvo kreiptasi į Kelmės rajono savivaldybę dėl žemės sklypo skyrimo būsimai statybai. Suradus tinkamą sklypą, buvo imtasi veiksmų dėl jo įteisinimo. 2015 m. spalio 16 d. su Panevėžio įmone buvo pasirašyta sutartis dėl projektavimo ir projekto vykdymo paslaugos, kuri 2017 m. perdavė parengtą statybos techninį projektą. 2018 m. sausio 31 d. išduotas leidimas vykdyti statybą. Už projektą ir projekto ekspertizę Tarnyba sumokėjo 9003 Eur. Šios lėšos Tarnybai buvo paskirtos iš Kelmės rajono savivaldybės biudžeto. Tolesniam šio projekto vykdymui (statybai) lėšų nebuvo skirta, buvo atsisakyta šios statybos visai.
Atsižvelgiant į šią situaciją ir į tai, kad Užvenčio ugniagesių komanda negalėjo toliau būti šiose patalpose, A. Kairys 2020 m. rugsėjo mėn. kreipėsi į Kelmės rajono savivaldybės tarybą, siūlydamas iškelti Užvenčio ugniagesių komandą į Junkilų kaimą, pritaikant ten buvusios mokyklos patalpas gaisrinei. Savivaldybes administracija pritarė šiam pasiūlymui ir atliko šio pastato kapitalinio remonto ir pakeitimo į specialiosios paskirties objektą techninio projekto parengimo pirkimą. Techninis projektas buvo parengtas, už jį apmokėjo Savivaldybes administracija. Šių metų Kelmės rajono savivaldybės biudžete šio projekto įgyvendinimui buvo numatyta 100 tūkst. Eur, tačiau Tarnyba lėšų negavo, tolesnis šio projekto vykdymas yra sustabdytas.
Šiuo metu situacija su pastatu, esančiu Užventyje, yra labai bloga, medinių rąstų sienos leidžiasi žemyn, dėl to pastatas žemėja ir gali atsitikti taip, kad gaisrinis automobilis nebegalės įvažiuoti į garažą visai. Taip pat, dėl sienų deformacijų yra pažeidžiami elektros instaliacijos laidai, gali įvykti trumpasis jungimas ir užsidegti pastatas, deformuojami šildymo sistemos vamzdynai. Prieš keletą metų kai kuriuos apatinius supuvusius rąstus iš pietinės pastato pusės Tarnyba pašalino, vietoje jų pamūrijo blokelius, apdėjo akmens vata, apkalė plėvele, kad nepūstų vėjas per sienas. Kadangi šis pastatas neturi tinkamai įrengtų pamatų, šie remonto darbai buvo mažai naudingi.
Už projekto parengimą Junkiluose yra sumokėta 20063 Eur. Pagal Savivaldybės Finansų skyriaus vedėjos V. Sinkevičienės patikinimą, 2023 m. rajono biudžete buvo numatyta skirti 100 tūkst. Eur, deja, minėta pinigų suma jau yra išskirstyta kitiems objektams, kurių net nebuvo numatyta vykdyti. Taigi, šio klausimo sprendimui jau yra išleista 29066 Eur. biudžeto lėšų, o patalpų klausimas taip ir liko neišspręstas.
Meras I. Petkevičius tvirtino, kad pastatui atnaujinti Junkiluose reikės apie 200 tūkst. Eur. Šiuo metu svarstoma, gal ugniagesių gelbėtojų komandą iš Užvenčio reikėtų perkelti į Vaiguvą ir tas dvi komandas sujungti. Juo labiau, kad ir iš Departamento girdisi kalbų, kad Lietuvoje reikėtų mažinti komandų skaičių. Kalbama, kad Kelmės rajone turėtų vietoj 6 komandų likti 4.
Kontrolės komitetas pateikė rekomendacijas Tarnybos viršininkui A. Kairiui:
- Užtikrinti, kad budintys ugniagesiai laiku ir tinkamai gautų informaciją apie įvykius (būtų tinkamas telefonų ir nešiojamų informavimo priemonių ryšys) ir laiku į juos išvyktų.
- Spręsti, kad darbuotojams būtų užtikrinamos bent minimalios buitinės sąlygos, kurių komandų patalpose tai nėra išspręsta.
- Kuo skubiau spręsti Užvenčio ugniagesių komandos patalpų klausimą.
- Siekti, kad visose ugniagesių komandose būtų pilnai užpildyti etatai.
Apie rekomendacijų vykdymą informuoti Kontrolės komitetą iki 2024 m. kovo 1 d.
Merui rekomendavo, rengiant 2024 m. rajono biudžetą, numatyti lėšų Užvenčio ugniagesių komandos patalpoms.
Lyg ir viskas gerai, tačiau Valpainiuose sudegė Zakarų sodyba. Iš Kražių net gaisrinė nebuvo atvykusi. Kažkaip nei gaisrinės, nei savivaldybės, nei laikraščio pozicijos ar atsiliepimų tuo klausimu nebuvo girdėti ar tai normalu???