„Valdininkams svarbesnis miestas“, – teigia susitikimų dalyviai

Tarybos narės
Neringa BAGDONAVIČIENĖ,
Vitalija LUKOŠEVIČIENĖ

Spalio mėnesį Kelmės rajono savivaldybės tarybos socialdemokratų frakcijos šešių narių buvo sutarta aplankyti dvi Šaukėnų seniūnijos gyvenvietes, jų bendruomenes – Laikšes ir Šaukėnus. Pasirinktas patogus gyventojams laikas po darbo valandų, kad suinteresuoti asmenys galėtų dalyvauti, išsakyti savo pageidavimus, nuomonę, pasidalintų kasdienio gyvenimo problemomis.

Apie nykstantį paveldą

Darganotą spalio vakarą Laikšėse socialdemokratus sutikusi bendruomenės pirmininkė Valentina Briedienė ir seniūnaitis Petras Giaštautas pakvietė į jaukią bendruomenės salę, įsikūrusią buvusioje gyvenvietės pirtyje. Laikšės, kaip ir ne viena kita rajono gyvenvietė, turi du pavadinimus, ji dar vadinama Pavėžupiu (nuo buvusio stambaus žuvininkystės ūkio pavadinimo). Būtent tai lemia Laikšių išskirtinumą: gyvenvietė apsupta tvenkinių, kurie šiandien yra atvažiuojančių verslininkų nuosavybė ir pelnas. Sovietiniais metais stambiam žuvininkystės ūkiui buvo reikalingi darbuotojai, jiems Laikšėse pastatytas ne vienas daugiabutis. Ūkiui iširus, butai buvo privatizuoti, jų gyventojai turėjo įsirengti šildymą. Ne vienas Laikšių butas šiandien tuščias, daug nesuformuotų žemės sklypų. „Po kelis arus nesuformuotos žemės „tebekybo ore“, – pasakoja bendruomenės pirmininkė. Laikšių bendruomenės nariai vieną po kitos vardina kaimo nykimo, o ne kūrimo problemas: buvusios Pavėžupio mokyklos pastatas privatizuotas, tačiau nyksta tuščias ir menkai prižiūrimas. Kaip ir Putvinskio dvaro svirnas – paveldo objektas, vis dar retkarčiais aplankomas turistų. Nykstančių pastatų yra ir pačiose Laikšėse: su nostalgija susitikimo dalyviai prisiminė kultūros centre vykusius renginius, šokių vakarėlius, A. Raubicko estradinio ansamblio koncertus. Šiandien didžiulis kultūros centras apleistas ir tuščias. „Laikšėse ir aplinkiniuose kaimuose turime 174 gyventojus nuo 18 metų. Tačiau šis skaičius yra per mažas, kad galėtume rengti projektus, gauti finansavimą bendruomenės veiklai. Šiemet neįvyko ir tradicinė Žvejo šventė, turinti gilias tradicijas. Niekas aplink Laikšes nestato ir vėjo jėgainių“, – pasakoja laikšiškiai.  Šiaip bendruomenė, į kurią įsijungia ir jaunesnio amžiaus žmonės, turi idėjų, kaip gerinti kaimo gyventojų socialines, poilsio ir kultūrinio gyvenimo sąlygas. Juo labiau kad bendruomenės vadovė Valentina dalyvauja seminaruose, mokymuose, bendrauja su kolegomis „nevyriausybininkais“. „Norime surinkti gerą komandą, kuri rinktų vaistažoles. Buvo sumanytas projektas – mobili žuvies parduotuvė“, – dalijasi savo planais Valentina Briedienė.

Didelė ir menkai sprendžiama Laikšių problema – keliai, transportas. Bendruomenės nariai surinko vietos gyventojų parašus, teikė raštą savivaldybei, kad maršrutinis autobusas užsuktų į gyvenvietę, čia paleistų keleivius. Ypač svarbus šiuo požiūriu maršrutas vakare, kai gatvėje tamsu. Tarybos narys Algirdas Steponkevičius sakė dalyvavęs šio klausimo svarstyme: Eismo saugumo komisija nustatė, kad tokia paslauga savivaldybei kainuotų per metus 200 eurų, tačiau taip pat ištyrė, kad važiuojančių į Laikšes ir iš jų yra mažai. Kita problema – stoginės, priedangos atokioje vietoje autobusų stotelėje link Šaukėnų poreikis. Kaip teigia susitikimo dalyviai, šeštus metus šiuo klausimu jie kartu su seniūnu Algimantu Šukiu mina įstaigų slenksčius, tačiau rezultatų vis nėra. Vėjų pagairėje autobuso laukia ne tik suaugę, bet ir vaikai, mokiniai.

Kaip ir daugelyje kitų rajono vietų, žmonės skundžiasi prastais žvyrkeliais, ypač į Gaugarius. 5 kilometrų atkarpa neasfaltuota, sunkiai išvažiuojama. Tačiau vietiniai dėkingi ūkininkui Vladui Reminui už kelio lyginimą savo technika, jo priežiūrą.

Apie tariamą taupymą

Spalio 26-osios vakarą Šaukėnų kultūros centre, kur įsikūrusi bendruomenės salė, buvo jauku nuo sklindančios muzikos garsų – repetavo kaimo kapela, akį traukė kultūros darbuotojos Almos Meškienės rankdarbių paroda. Seniūnijos patalpose pagal panaudą įsikūrusi miestelio bendruomenė turi rūpestį – Juodlėje esantys tradicinių amatų centro pastatai priklauso Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijai, bet mokesčius moka šaukėniškiai. „Jau ne vienerius metus svarstomas ir niekaip neišsprendžiamas pastato perdavimo Kelmės savivaldybei klausimas. Ši procedūra tebesitęsia dėl regioninių parkų apjungimo į Žemaitijos saugomų teritorijų direkciją“, – nuogąstauja bendruomenės pirmininkė Jūratė Gotautienė. Į susitikimą susirinkę miestelio gyventojai pasididžiuodami kalbėjo apie, kaip jie įvardijo, kultūros dvasią – Sofiją Blažienę ir Almą Meškienę. „Šaukėnų dvasia yra kultūros centras, protas – gimnazija“, – taip svarbiausių miestelio įstaigų paskirtį įvardijo vietiniai. Tačiau jie stebėjosi Tarybos sprendimu kultūros centrą prijungti prie Kelmės kultūros centro. „Šaukėnus prijungus prie Kelmės, didžiausio kultūros centro rajone, tapsime filialu, kurio darbuotojų atlyginimai gerokai išaugs. Rajono vadovai, sumanę šią reorganizaciją, siekia taupyti savivaldybės lėšas, tačiau rezultatas, atrodo, bus priešingas,“ – samprotavo ilgametė kultūros darbuotoja, senjorė Sofija Blažienė. „Žinoma, smagu, kad žmonės uždirba daugiau, tačiau mums svarbus kultūros centro savarankiškumas“, – toliau porino Sofija.

Daug šiltų žodžių šaukėniškiai skyrė gydytojai Dalei Leliukienei, džiaugėsi, kad ji dirba daug ir atsakingai, nepaisydama darbo valandų, savaitgalių. Gydytojos darbų apimtys didelės, trūksta pagalbininkų, vietiniai supranta, kad jauni medikai vargu ar kada atvyks į jų miestelį. Žmonės taip pat turėjo priekaištų Kelmės ligoninei dėl eilių pas akių gydytojus ir gydytojo dermatologo Kelmėje trūkumo.

Didžiausia problema šaukėniškiai laiko kelių nepriežiūrą, konkrečiai kelią Šaukėnai-Lykšilis. „Tai dvidešimties metų projektas“, – šmaikštavo susirinkusieji, pasakodami, kaip sunkiasvorės mašinos gadina kelio dangą, nors verslas atsakingas už kelio atstatymo darbus. Gyventojai vardino vieną po kitos bėdas, susijusias su šiuo keliu: menka atsakingų asmenų kontrolė, nepakanka kelio ženklų, kelio danga atnaujinama netinkamomis medžiagomis, nuolat lūžta gimnazijos autobusai, važinėjantys šiuo keliu vietos gyventojai patiria daug nuostolių. „Svečiams, atvažiuojantiems į Lykšilį iš kitų savivaldybių, belieka stebėtis, fotografuoti kelią ir viešinti socialiniuose tinkluose. Nuolat girdime apie gatvių rekonstrukcijos darbus Kelmės mieste, atskirų asmenų poreikio tenkinimą ir svarstome, kodėl tokia nepagarba kaimo žmogui?“ – stebėjosi Šaukėnų miestelio gyventojai.