Buvusioje spaustuvėje – šiuolaikinė verslo įmonė

Kelmėje, L. Giros gatvėje, dar tarpukario metais statytame name, sovietmečiu veikė spaustuvė. Čia 1948 m. gruodžio 5 d. buvo atspausdintas ir pirmasis mūsų laikraščio numeris. Tiesa, rūsčiais stalinizmo metais ir jo pavadinimas buvo ne toks, kaip dabar. Jį sovietinio rėžimo pakalikai pavadino „Bolševikiniu žodžiu“. Spaustuvė dar veikė ir pirmaisiais atkurtos Lietuvos metais. Netgi buvo numatytas spaustuvės vaidmuo, jeigu teks priešintis buvusiems okupantams ir jų kolaborantams. Tačiau, kai Lietuva buvo pripažinta tarptautiniu mastu ir prasidėjo valstybės turto privatizavimas, spaustuvės priklausomybė ir jos likimas kelerius metus buvo nežinomas. Galiausiai spaustuvė buvo privatizuota ir joje įsikūrė UAB „Eglė“ prekiavusi laidojimo reikmenimis. Tačiau savininkas pakeitė verslo kryptį ir jau gerokai atnaujintą pastatą įsigijo Aurelijus Levickis. Jis su žmona Giedre ten ir apsigyveno. Be to, ši vieta tapo ir UAB „Skaitmeninė akis“, kuriai Aurelijus vadovavo, būstine. G. ir A. Levickiai šį pastatą dar gerokai modernizavo.

Ši bendrovė įsteigta 2013 m. Pasak A. Levickio, mintis užsiimti savu verslu kilo netikėtai. Jis dirbo „Eta Plius“, kuri savo darbuotojus turėjo ir Šiauliuose, ir Klaipėdoje. Per atostogas keli pažįstami paprašė sumontuoti aplinkos stebėjimo kameras. Tada ir kilo mintis steigti savąją įmonę. Dabar „Skaitmeninė akis“ montuoja ne tik stebėjimo kameras, bet užsiima elektros instaliacija, rengia apsaugos sistemų signalizacijas. Dalį laisvų patalpų nuomoja kitų įmonių būstinėms. Prieš kelerius metus jam kilo mintis prisidėti prie Kelmės gražinimo ir ant „Gulbelės prekybai“ priklausančio pastato, esančio Vytauto Didžiojo gatvėje, sumontavo skaitmeninį ekraną, kuriame nuolat keičiasi reklama, kita informacija. Dabar ten pati bendrovė skelbia savo reklamą, o už atitinkamus įkainius reklamuoja kitas įmones. Šį ekraną prieš rinkimus pamėgsta ir politikai.

Bendrovėje be direktoriaus dirba dar trys darbuotojai, pagal specialybę elektrikai. Pats Aurelijus, baigęs tuometinę Kelmės „Aukuro“ vidurinę mokyklą, Šiaulių kolegijoje įgijo kompiuterinių tinklų administratoriaus specialybę.

Keturiasdešimtmečio verslininko vadovaujama bendrovė tapo žinoma ne tik Kelmėje, bet ir Lietuvoje. Tiesa, ji paslaugas teikia daugiausia šimto kilometrų spinduliu aplink Kelmę: Šiauliuose, Akmenėje, Tauragėje, Raseiniuose, Joniškyje, Šilutėje, Plungėje, Telšiuose, Kaune ir t.t.

„Skaitmeninė akis“ savo paslaugas reklamavo mūsų laikraštyje, o vėliau apie kokybišką darbą klientai informaciją perduodavo savo parneriams.

Kelmėje ji aptarnauja ne vieną įmonę, taip pat Sporto ir Kultūros centrus. A. Levickiui įdomu buvo dirbti, kai buvo statomi baseinai Tauragėje, Plungėje. Kaune esančiame MEGA prekybos centre tvarkė įgarsinimą, montavo vaizdo stebėjimo kameras. Darbavosi Šilalės vaikų darželyje. Taip pat aštuoniose Kauno mokyklose rengė apsaugos signalizaciją. Tauragės kareivinėse tvarkė priešgaisrinę signalizaciją.

Aurelijus ir Giedrė vykdo dar vieną kilnią misiją. Jie globoja keturis vaikus: Ievą, Dovilę, Konstantiną ir Vilių. Dabar globotiniai mokosi Jono Graičiūno ir Pakražančio gimnazijose. Šia kilnia veikla G. ir A. Levickiai susidomėjo dėka Aurelijaus tėvų Danutės ir Danieliaus, kurie ir dabar Kelmėje augina tris globotinius.

Komercinio pastato antrajame aukšte yra salė, kurioje švenčiami globotinių gimtadieniai. Be to, joje sportuoja ir dziudo entuziastai, kuriuos treniruoja Martynas Baranauskas iš Šiaulių.Aurelijus turi aistrą ir biliardui. Jau subūrė keturiolikos žmonių kompaniją ir steigia Biliardo klubą. Tiesa, jis dar neįregistruotas, bet liko tik paskutinės biurokratinės procedūros. Klubo nariai rinksis Sporto centre, nes ten ir yra patalpos skirtos biliardui žaisti. Paklaustas, ko Kelmėje dar reikėtų, kad ji taptų patrauklesnė žmonės, o ypač jauni iš jos nesikeltų į kitas Lietuvos vietoves, atsako:

– Pastebėjau, kad kelmiškiams būdingas nuolatinis bambėjimas, dejavimas, kad nėra ką veikti, trūksta to ir ano. Bet kai kas nors pradeda siūlyti vienas ar kitas naujas paslaugas, pramogas klientų ir lankytojų nebėra. Susidaro įspūdis, kad dažnas kažko nori, bet pats nežino ko. Tokiems siūlyčiau pagalvoti, kas jiems arčiau širdies, ką jie sugebėtų padaryti bei pasiūlyti kitiems, o nesėdėtų patogiai įsitaisę ant sofos ir kažką postringautų. Gal kiekvienas pabandykime prisidėti nors ir nedideliu indėliu prie to, kad mūsų miestas gražėtų ir klestėtų. Man tai svarbu, nes Kelmė mano gimtasis miestas, jame prabėgo keturi gyvenimo dešimtmečiai.

S. Maziliausko nuotr.