„Didžiausi iššūkiai – vagystės ir neblaivūs vairuotojai“,– teigia Kelmės rajono policijos komisariato viršininkas A. Košikas

Neseniai sukako šimtadienis, kai mūsų rajono Policijos komisariatui pradėjo vadovauti penkerių metų kadencijai paskirtas Artūras Košikas. Tai jau septintasis mūsų rajono policininkų vadovas nuo 1991 m., kai buvo atkurta Lietuvos policija. Apie tai, kokį vaizdą, susijusį su kriminogenine situaciją mūsų rajone, susidarė, kam reikia skirti daugiau dėmesio ir paprašėme pakomentuoti naująjį Policijos komisariato vadovą.

– Pirmiausia trumpai papasakokite apie save.

– Gimiau, augau ir vidurinę mokyklą baigiau šalia Kelmės rajono esančioje Šiluvoje. Žinau, kad buvo laikotarpis, kai Šiluva po Tytuvėnų rajono likvidavimo priklausė Kelmės rajonui. 1998 m. įstojau į Policijos akademiją, o 2001 m. pradėjau dirbti Raseinių rajono policijos komisariate. Darbą pradėjau kriminalinėje policijoje. 2013 m. laimėjau konkursą ir buvau paskirtas Raseinių rajono policijos komisariato viršininko pavaduotoju, o 2019 m. – jo viršininku. Prabėgo penkerių metų kadencija ir pagal dabar galiojančią penkerių metų policijos komisariatų vadovų rotaciją buvau paskirtas vadovauti Kelmės rajono policijos komisariatui.

– Atvykote iš kaimyninio rajono. Palyginkite kriminogeninę situaciją Raseinių ir Kelmės rajonuose.

– Atsakysiu trumpai – ji panaši. Tik Raseinių rajone pastaruoju metu yra daugiau rezonansinių įvykių, apie kuriuos informacija pasklinda į kaimynines savivaldybes, ar apie juos sužino visa Lietuva.

– Apibūdinkite pirmųjų trijų šių metų mėnesių kriminogeninę situaciją mūsų rajone.

– Sausio–kovo mėnesiais užregistruotos 68 nusikalstamos veikos, iš jų 38 (55,1 proc.) ištirtos. Užregistruoti trys sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, du iš jų – ištirti. Buvo penkios nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Mūsų pareigūnai per pirmąjį šių metų ketvirtį nustatė 16 neblaivių vairuotojų, 26 neblaivius dviratininkus ir t.t.

– Kokios nusikalstamų veikų rūšys ar kiti pažeidimai reikalauja daugiausia dėmesio?

– Pirmiausia išskirčiau dvi – vagystes ir neblaivius vairuotojus. Atkreipčiau dėmesį į žemės ūkio technikos vagystes. Norėčiau paraginti, kad ir patys žmonės labiau saugotų savo turtą. Juk neturime ir neturėsime galimybės prie kiekvienos sodybos, javų lauko ar pievos, kur žmonės palieka techniką, pastatyti stebėjimo kameras.

Nors baudos ir bausmės už transporto priemonių vairavimą neblaiviems yra solidžios, tačiau mūsų pareigūnai beveik kiekvieną savaitę sulaiko išgėrusių vairuotojų, o ypač dviratininkų.

Žinoma, skiriame dėmesio ir kitoms nusikalstamų veikų sritims, jų užkardymui.

– Jau užsiminėte apie narkotines ir psichotropines medžiagas. Detaliau pakomentuokite šį dabartinio laikmečio skaudulį.

– Narkotikų, psichotropinių medžiagų vartojimas, elektroninių cigarečių rūkymas didėja. Pastebime, kad Kelmės rajone vartojamos pigiausios narkotinės medžiagos. Pavyzdžiui, „žolės“ rūkymas. Kokainas, ekstazi ar kiti kvaišalai yra brangesni. Tai susiję ir su nedidelėmis vidutinėmis rajono gyventojų pajamomis.

Ypač šiai problemai daug dėmesio skiria mokyklos, nes pagal dabar galiojančius teisės aktus, už vaiko, paauglio praleistą laiką mokykloje atsako jų vadovai, mokytojai. Todėl mokyklose taikomos įvairiausios priemonės, kad būtų užkirstas kelias narkotinių medžiagų vartojimui.

– Mūsų rajonas įvairiose suvestinėse, taip pat ir susijusiuose su ekonominiu-socialiniu gyvenimu, dažniausia būna Lietuvos savivaldybių paskutiniajame dešimtuke. Ar ši problema neturi įtakos ir nusikalstamumo rodikliams?

– Sutinku. Kai žmonės neužimti, dažniau kyla įvairių pagundų. Raseinių rajone situacija su darbo vietomis yra geresnė. Ten veikia daug stambesnių pramonės įmonių, ko gero ir raseiniškių vidutiniai atlyginimai didesni. Žinoma, tam įtakos turi palankesnė Raseinių krašto geografinė padėtis, nes per jo teritoriją nutiestas greitkelis, netoli yra Kaunas ir pan.

– Visada policijoje buvo opi darbuotojų stygiaus problema. Kokia situacija mūsų rajono Policijos komisariate?

– Yra penktadalis laisvų etatų. Tačiau tai netrukdo mūsų kolektyvui atlikti visas būtinas funkcijas. Asmeniškai manęs 20 proc. neužimtų etatų negąsdina, nes atėjau iš komisariato, kuriame buvo 42 proc. neužimtų pareigybių.

Ateitis kelia ir optimizmą. Yra besimokančių ir pasiruošusių po mokslų dirbti mūsų komisariate, turėjome studentų, kurie Kelmėje atliko praktiką. Policininko specialybę ar į ją panašias studijas pirmiausia renkasi buvę policijos rėmėjai. Be to, dar iki mano kadencijos pradžios buvo kreiptasi į Savivaldybę ir paprašyta, kad jos Taryba į reikalingų rajonui specialybių sąrašą įrašytų ir policininkus. Savivaldybės taryba yra patvirtinus Studijų rėmimo programą, pagal kurią gali remti ir besiruošiančius dirbti nemažiau kaip trejus metus policininko darbą mūsų rajone.

Beje, su kvalifikuotų specialistų problema šiandien susiduria ne tik policija. Jų trūksta ir kitose srityse, nes daugelis jaunų žmonių mato geresnes gyvenimo perspektyvas didmiesčiuose.

Galime pasidžiaugti, kad patys žmonės tampa sąmoningesni. Rajone yra 62 Saugios kaimynystės grupės. Jų burti „iš viršaus“ nenorime. Geriausia, kai tokių grupių steigimas kyla pačių žmonių iniciatyva, tada ir jų veikla būna veiksmingesnė.

– Kam planuojate per savo kadenciją skirti prioritetinį dėmesį?

– Pirmiausia komunikavimui – tiek su rajono gyventojais, tiek su komisariato kolektyvu. Dalykiškai norime bendradarbiauti ir su Savivaldybės darbuotojais, seniūnais. Komisariato atstovai yra įtraukti į įvairių Savivaldybėje sudarytų komisijų darbo grupių sudėtį.

Svarbu rūpintis ir policininkų darbo sąlygų gerinimu, būtina atlikti kai kuriuos remonto darbus. Teks pamąstyti ir apie naujų pareigybių įsteigimą. Tačiau dėl pastarųjų neskubu. Apskritai, nesu skubotų sprendimų šalininkas. Reikia ieškoti būdų, kad pavyktų į komisariatą pakviesti naujų darbuotojų.