Ekrane – džiazuojanti Kelmė

Pernai, kai dar Kelmės mažajam teatrui vadovavo Algimantas Armonas, pastarajam kilo idėja miesto 540-ajam gimtadieniui pastatyti filmą. Prie šios idėjos realizavimo režisierius pakvietė prisijungti kino operatorių, dažnai Lietuvos kino legenda vadinamą, Algimantą Mikutėną, baigusį Maskvoje kinomatografijos kino studijas, ir Ritą Ščiglinskienę, televizijos laidų „Labas iš Kelmės“ kūrėją. Metus trukęs darbas tapo filmu „Kelmė Jazz“. Jis pirmą ir paskutinį kartą buvo parodytas Kelmės dvaro svirne. Tiesa, jau parengtas ne valandos, o 36 minučių tokiu pat pavadinimu filmas, kurį planuojama parodyti per Šiaulių televiziją.

– Kai dirbau teatre, kilo mintis sukurti filmą, skirtą Kelmės jubiliejiniam gimtadieniui. Esu teatro, bet ne kino žmogus. Todėl pasikviečiau A. Mikutėną ir R. Ščiglinskienę,– „Bičiuliui“ sakė A. Armonas. – Žinoma, A. Mikutėnui reikėjo surasti lėšų užmokesčiui. Savo idėją pristačiau merui Ildefonsui Petkevičiui. Jis tam pritarė. Kadangi iniciatyva kilo Mažajame teatre, todėl aktorių trupė filme tapo jungianti visus epizodus grandimi. Rita ir Algimantas filmavo tai, kas Kelmėje vyko praėjusiais metais. Pavyzdžiui, pernai aktoriui ir diplomatui Juozui Budraičiui buvo įteiktos mūsų rajono Garbės piliečio regalijos. Todėl šia proga pasinaudojome ir garsiam menininkui skyrėme nemažai dėmesio. Norėjome parodyti, tai ką Kelmė turi išskirtinio ir unikalaus.

– Žinoma, galėjome nueiti lengviausiu keliu ir sukurti filmą apie miesto istoriją, kuriame būtų išvardinta aibė datų, įvykių, žmonių. Tačiau niekada nesu to šalininkas. Kilo mintis filme panaudoti vilniečio kompozitoriaus radome Aleksandro Bielkino džiazo ir bliuzo muziką. Todėl filme pirmiausia kalbiname ne žmones, o rodome jų darbus, kitus vaizdus lydi ne komentarai, o bliuzo ir džiazo muzika. Yra ir faktologijos, kai į šiandieninį miesto gyvenimą įterpiami istoriniai vaizdai, palydimi Ritos komentarų, – kalbėjo A. Mikutėnas.

– Atėjo pas mane abu Algimantai ir klausia: „Ką darom“. Kolegoms pasakiau, kad vien filmuoti kadrai su džiazo muzika daug laiko neužims ir pasiūliau, jog būtina įterpti istorinių faktų. Filmas prasideda pamaldomis Kelmės bažnyčioje ir maldininkų eisena į Verpenos bažnytėlę, kur tradiciškai vyksta šv. Onos atlaidai. Tai siejasi ir su miesto gimimo pradžia, nes jo įkūrimo data ir tapatinama su pirmos bažnyčios pastatymu prieš 540 metų. Antras miestui svarbus įvykis – 1521 m. jam suteikta Turgaus teisė. Taip kilo mintis filme skirti vietos šiandieniniam turgui. Kiekvieno miesto ar kaimo pagrindas – jo žmonės. Svarbu buvo parodyti ir juos, pakalbinti netradicinėmis veiklomis užsiimančius, kartais net keistuoliais vadinamus kelmiškius. Pasiūliau parodyti ir įdomiausius Kelmę reprezentuojančius renginius,– po premjeros sakė R. Ščiglinskienė.

Kaip minėjome, filmas prasideda šv. Onos atlaidų eisena iš Kelmės į Verpeną. Po to, rodomi auštančio ryto vaizdai – pravažiuoja viena kita mašina, savo darbą pradeda miesto tvarkytojai, palaipsniui daugėja žmonių, kol galiausiai Kelmė pasineria į dienos šurmulį. Rodomas miesto gyvenimas: vienas bendrauja telefonu, kitas važiuoja šaligatviu skuteriu ar dar ką nors veikia. Filmo kūrėjai užsuka ir į „Bičiulio“ redakciją. Gyvi R. Ščiglinskienės pokalbiai vyksta pagrindinėje Kelmės turgavietėje, trumpai pakalbinamas, jau 3270 lazdų išdrožęs Lazdų muziejaus įkūrėjas Mečislovas Ežerskis, Kelmės krašto istorijos tyrinėtojas, kolekcionierius Vainius Urbonavičius. Pastarojo kolekcijoje vien paveikslų yra 126. O kur dar aibė kitų meno kūrinių, retų knygų, laikraščių, žurnalų komplektų ir t.t. Savo darbą dirba akmentašys Valdas Bandza, kuris nekalba, bet vaizdus, susijusius su juo, lydi A. Bielkino muzika. Rodomi vaizdai iš Žemaičių etnokultūros kursų, pernai vykusio Akmentašių plenero, reginio „Keliam bangą“, meno šventės „Kelmės ratas“, plačiai pristatoma Vlado Pūtvio-Putvinskio veikla ir t.t.

Atskira filmo dalis pavadinta „Akmens bliuzas“. Joje parodoma garsiojo tautodailininko Juozo Liaudanskio sukurti meno stebuklai iš akmens, akmentašių pleneruose iškalti kūriniai, kuriuos glosto, netgi bučiuoja Mažojo teatro aktoriai.

Žinoma, dokumentinis filmas – toks kino žanras, kurio turinio nepapasakosi. Jį reikia pamatyti. O kelmiškių ir miesto svečių susidomėjimas buvo didelis – žiūrovai nelabai tilpo į Kelmės dvaro svirno patalpas.

I. Petkevičius minėtiems trims filmo kūrėjams įteikė padėkos raštus. Toks apdovanojimas skirtas ir kompozitoriui A. Bielkinui, kuris į šią premjerą negalėjo atvykti. Be to, gražia gėlių puokšte buvo pagerbtas R. Mikutėnas, kuriam gegužės 28-ąją sukako 75-eri.