Etninės kultūros ir tradicinių amatų skyriaus veikla garsina Kelmės kraštą

Kelmės kultūros centro Etninės kultūros ir tradicinių amatų skyriaus vedėja Nomeda Bandzienė pasakoja apie aktyvią skyriaus veiklą puoselėjant etninę kultūrą, ypatingai etnomuzikavimą, tradicinius amatus.

Nomeda Bandzienė pasakojimo pradžioje prisiminė pirmuosius kursus, vykusius 1988 metais. „Kelmėje suorganizuoti pirmieji kankliavimo kursai sulaukė didžiulio susidomėjimo – dalyvavo daugiau kaip tūkstantis žmonių. 1989 m., kai prisijungė Romuvos stovykla, kursai išaugo į Žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų vasaros kursus. Tai buvo pamatinis įvykis, kai buvo nuspręsta, kad Kelmėje reikia įkurti organizaciją etnokultūrai puoselėti“, – pasakojo Nomeda.

Pirmiausiai buvo įkurtas Kelmės jaunimo folkloro centras, jo pagrindinis siekis tada buvo populiarinti etninę kultūrą, organizuoti įvairių formų renginius. „Galima sakyti, Kelmė buvo vienintelis rajoninis miestas, nekalbant apie didžiuosius Lietuvos miestus, kuris užsiėmė tokia veikla. Sulaukę pasisekimo ėmėme kasmet organizuoti kursus ir rengti etninės kultūros renginius“, – teigė skyriaus vedėja.

Lietuvoje pradėjus vis labiau globoti etninę kultūrą, kūrėsi ir kitos organizacijos bei centrai. Tada Kelmės jaunimo folkloro centras buvo prijungtas prie Kelmės kultūros centro ir gavo kitą pavadinimą – Etninės kultūros ir tradicinių amatų skyrius. Šie pasikeitimai nesutrukdė toliau populiarinti etnokultūrą.

Etninės kultūros ir tradicinių amatų skyriuje labiausiai puoselėjamas etnomuzikavimas ir tradiciniai amatai. Pagrindinis renginys – „Žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų vasaros kursai“. Šis projektas reprezentuoja visą Kelmės rajoną. Kiekvienais metais šis renginys sulaukia gausaus dalyvių būrio. Juo domisi ir užsieniečiai.

Per 36 metus čia mokėsi apie vienuolika tūkstančių įvairaus amžiaus žmonių. Dalyvavo apie du tūkstančiais folkloro atlikėjų ir pateikėjų, apie trys šimtai tautodailininkų. Čia paskaitas vedė apie šimtas mokslininkų iš Lietuvos ir užsienio. Pristatyta apie septyniasdešimt leidinių.

Be vasaros kursų Skyriuje visus metus vykdomos kitos veiklos, skirtos muzikavimo ir amatų populiarinimui, tarp kurių ir edukacinės programos.

Etninės kultūros ir tradicinių amatų skyrius stengiasi parodyti, kad saugo pamatinę kultūrą. 2009 metais, kai prasidėjo reglamentuotas tautinio paveldo populiarinimas, Etninės kultūros skyrius stengėsi atitikti tradicinių amatų centrų pagrindinis kriterijus – turėti sertifikuotų tautinio paveldo produktų kūrėjų, todėl padėjo amatininkams parengti dokumentus kuriamų produktų sertifikavimui. 2012 m. Kelmėje buvo įkurtas tradicinių amatų centras, kurio funkcijas atlieka Kelmės kultūros centro Etninės kultūros ir tradicinių amatų skyrius. Gavus finansavimą įrengtos patalpos, įsigyti reikalingi įrankiai ir priemonės.

Šiame Skyriuje ypatingai puoselėjamos kelios išskirtinės veiklos. Viena jų – akmentašystė. Tai amatas, kuriuo Kelmė išsiskiria iš kitų miestų. Akmentašystei puoselėti yra įkurtos atskiros dirbtuvės, kurios priklauso Kultūros centrui.

„Juozas Liaudanskis savo darbais puošė Kelmę, tad norėjosi tęstinumo. Tuo pačiu ir kažko išskirtinio ir unikalaus mūsų mieste, o ne visų amatų kratinio. Dėl to įkurtos dirbtuvės. Ten susirenka nuo keturių iki septynių akmentašių skulptorių, kurie kuria ir savo darbais puošia Kelmę bei juos pristato gyventojams. Nuo 2004 metų kas antrą vasarą, tęsiant J. Liaudanskio idėją puošti Kelmę, rengiamas akmentašių simpoziumas“, – pasakojo Nomeda Bandzienė.

Akmentašių simpoziumas Kelmėje vyko jau dvyliką kartų. Jų metu sukurtos net penkiasdešimt trys skulptūros, kuriomis galima grožėtis Kelmėje. Dėl šio simpoziumo miestas yra matomas ir žinomas Lietuvoje.

Akmentašystės dirbtuvėse dirba Valdas Bandza, kuris veda edukacijas, supažindina su savo amatu, akmens kūrinius eksponuoja tautodailės parodose. „Akmentašystės tradicija“ Kelmėje 2021 m. įrašyta į nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

„Be akmentašystės Amatų centras labai stengiasi atgaivinti, perduoti ir išsaugoti nuo išnykimo kitus amatus“, – teigė N. Bandzienė.

Čia yra daug audimo staklių, kuriomis moterys mokosi austi. „Audėja Ona Butvilienė daug metų šio amato mokė, o dabar jos darbų perėmėja yra Irena Arlauskienė. Ji yra perėmusi visas audimo technologijas ir moko kitus. Taip tęsiame gyvąją tradiciją“, – pasakoja Nomeda.

Kelmėje vyksta ir rudeniniai mokymai suaugusiems, kur mokoma audimo, akmentašystės, keramikos, žiedimo.

Etninės kultūros ir tradicinių amatų skyrius rūpinasi krašto tautodailininkų veikla, organizuoja parodas, kviečia tautodailininkus ir iš kitų rajonų.

Vasaros kursai apima visų amžiaus grupių žmones, čia atvyksta šeimos. Visiems palieka daug įspūdžių, dėl to sugrįžta kasmet.

Prieš devynerius metus muzikavimo išskirtinumui skleisti pradėti organizuoti Žemaitijos regiono bandonininkų kursai. Bandonija – tai dumplinis instrumentas, kilęs iš Vokietijos, prigijęs Žemaitijoje. Etnomuzikologai, liaudies muzikantai bandonininkai atvyksta į Kelmę mokyti visus norinčius. „Dabar ypač jaučiame pagyvėjimą, žmonės drąsiau renkasi išbandyti naujas veiklas. Daugelis grįžta prie natūralumo“, – pastebėjo N. Bandzienė.

Etninės kultūros ir tradicinių amatų skyriuje ir mažiems, ir suaugusiems siūloma keturiolika programų, iš kurių septynios yra kultūros paso edukacijos. Skyriuje galima rinktis programas: „Karpiniai“, „Akmentašystės pradžiamokslis“, „Lipdytinės keramikos galimybės“, „Tradiciniai valgiai“, „Tradicinės grafikos abėcėlė“, „Audimo pradžiamokslis“, „Vilnos vėlimas“, „Tradiciniai muzikos instrumentai“, „Folkloriniai šokiai, žaidimai, rateliai“, „Lėlių kūrimas“. Vykdomos edukacinės kalendorinių švenčių programos: „Kiaušinių marginimas vašku“, „Sukurkime Užgavėnių kaukę“, „Šiaudiniai žaisliukai – eglutės puošmena“, „Molinių varpelių lipdymas“, „Atviruko kūrimas“.

Skyriaus darbuotojai stengiasi savo krašto folklorą, tradicinius amatus pristatyti Dainų šventėje Vilniuje, nematerialaus kultūros paveldo festivalyje „Lauksnos“ Klaipėdoje, kituose rajonuose rengiamuose renginiuose, šventėse, tautodailės ir amatų kūrybiniuose pleneruose.

Skyriaus darbuotojai bendradarbiauja su mokslininkais, kurie tyrinėjo Žemaitijos kraštą, Kelmę. Sudaryta daug leidinių, kurie vėliau buvo pristatomi vasaros kursuose.

„Mokslinės paskaitos, tiriamųjų leidinių pristatymas – mums labai svarbi sritis. Nemažai žmonių, kurie prieš trisdešimt šešerius metus dalyvavo kursuose, klausėsi paskaitų dar būdami paaugliai, dabar patys mokslininkai – atvyksta skaityti paskaitų“, – pasakojo skyriaus vedėja.

Be to, Skyriaus darbuotojai puoselėja kalendorines šventes – Rasas ir Užgavėnes. Rasų šventė – kupina senųjų tradicijų ir apeigų, kurias stengiamasi išlaikyti. Ši šventė vyksta prie Kubilių piliakalnio. Šventėje aktyviai kasmet dalyvauja Kelmės kultūros centro folkloro ansamblis „Taduja“ (vadovas Osvaldas Gerbenis) ir Šiaulių  Dainų muzikos mokyklos jaunimo folkloro ansamblis „Vieversėlis“ (vadovas Arūnas Stankus), jie yra ir šventės rengėjai.

Rasų šventė, remiantis senais papročiais, rengiama jau daugiau nei dvidešimt metų. Ne kartą siūlyta nutraukti šią tradiciją ir šventę rengti standartiškai, kaip visur kitur. Tačiau, jie neatsisako savo nuostatų ir toliau švenčia išlaikydami senąsias tradicijas ir papročius. Tokio pobūdžio šventė pritraukia daug žmonių, besidominčių šventės apeigomis.

Kita svarbi kalendorinė šventė – Užgavėnės. Čia taip pat stengiamasi išlaikyti tradicijas. Stengdamiesi išlaikyti gyvąją tradiciją, darbuotojai vykdavo pas aktyvias bendruomenes, ten kur susirinkdavo gausus būrys gyventojų. Daug metų vyko į Bulavėnus, ten Užgavėnių tradiciją palaikė patys kaimo gyventojai. Bet dabar pačių seniausių gyventojų jau nebėra. Pastaruoju metu Užgavėnes rengia prie Kelmės kultūros centro vaikams, moksleiviams, visiems persirengėliams. Visada rengia tikrąją dieną, tada čia netrūksta šurmulio.

Be kalendorinių švenčių dar rengiamos tradicinės šventės ir konkursai. Kasmet suburia savo rajono folkloro ansamblius į renginį „Graži mūsų šeimynėlė“. Jame visi susitinka, koncertuoja ir puikiai praleidžia laiką. Ansamblius taip pat buria į peržiūras, kai vyksta atrankos į Dainų šventę. Atvyksta specialistai iš Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir atrenka, kokie folkloro ansambliai dalyvaus šventėje.

Jau dvidešimt vienerius metus rengiamas Kelmės rajono vaikų ir moksleivių  – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkursas  „Tramtatulis“. Konkurso tikslas – skatinti vaikus ir moksleivius domėtis savo krašto tradicine kultūra. Konkursas tapo gražia liaudies kūrybos mylėtojų tradicija. Visada susirenka gausus būrys dalyvių. Šis konkursas respublikinis, organizuojamas kas antrus metus, bet skyriaus darbuotojai dalyvius suburia kasmet. Daug jaunųjų dalyvių yra tapę konkurso laureatais.

Dar prieš prasidedant garsiesiems kursams, Kelmė krašte vykdavo tautosakos rinkimo ekspedicijos. Surinkta medžiaga buvo naudojama folkloro sklaidai, dabar yra saugoma Etninės kultūros ir tradicinių amatų skyriuje. Dalis jos yra skaitmenizuota, siekiant išsaugoti ateičiai.

Visa išskirtinė etninės kultūros puoselėjimo veikla leidžia Kelmės rajonui būti matomam nacionaliniu lygmeniu. Apie Etninės kultūros ir amatų skyrių dėl vykdomos aktyvios veiklos yra rašyta respublikiniuose leidiniuose, žurnaluose, buvo filmuojami laidose.