Finansavimą gavo dar septyni kultūriniai projektai

Šiaulių regiono Kultūros taryba, kurios narės yra Kelmės kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Angelė Jovaišaitė ir Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro direktorė Lina Mikalajūnaitė, įvertino Šiaulių apskrityje esančių kultūros įstaigų, nevyriausybinių organizacijų pateiktus projektus šių metų antram pusmečiui ir skyrė finansavimą. Jis skirtas tik tuo atveju, jei kultūrinių iniciatyvų autoriai gaus dalį finansavimo iš savivaldybių ar rėmėjų. Beje, Kultūros taryboje esantys nariai negalėjo vertinti savų įstaigų ar organizacijų projektų. Taip pat jie negalėjo dalyvauti projektų vertinime, jei jie vienu ar kitu būdu gali būti susiję su privačiais interesais.

Kelmės kultūros centro projektui „Tradicinių amatų dirbtuvės“ skirta 3500 eurų. Šis projektas prasidės šių metų rudenį. Jame dalyvaus pirmiausia suaugusieji, kurie mokysis įvairių tradicinių amatų pradmenų.

Ši įstaiga 7500 eurų gavo 10-ajam Akmentašių simpoziumui. Jame dalyvauja akmens skulptoriai iš įvairių Lietuvos vietų, o jų iškaltos skulptūros papuošia Kelmę. Pastebėsime, kad jau daugelį metų vyksta diskusijos dėl Kelmės įvaizdžio. Buvo metas kai mūsų rajonas lyderiavo Lietuvoje pagal karvių skaičių. Tuomet kai kurie entuziastai iškėlė idėją parengti edukacinę programą „Pieno kelias“, o Kelmę papuošti karvių muliažais. Vėliau kilo susižavėjimo banga Kelmę susieti su kelmo įvaizdžiu. Dabar jau pradėtas įgyvendinti Lietuvos dailininkų sąjungos nario kelmiškio Andriaus Seselsko sumanymas Kelmę padaryti paveikslų galerija po atviru dangumi. Pirmieji paveikslai jau pakabinti. Kiti mano, o čia ypač aktyvumu išsiskiria Kelmės kultūros centro direktorius Arnas Arlauskas, kad miestą turėtų garsinti akmens skulptūros, nes taip būtų pratęsta savamokslio tautodailininko Juozo Liaudanskio tradicija. Ši idėja ypač svarbią reikšmę gavo šiais metais, kai į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą buvo įrašyta akmentašystės tradicija Kelmėje, kuri siejama ir su J. Liaudanskiu, ir su kas antrais metais vykstančiais akmentašių simpoziumais.

Jau ne vienerius metus Kelmės kultūros centras gauna finansavimą tradiciniams Žemaitijos regiono bandonininkų kursams, kurie vyks liepos viduryje kartu su kitais tradiciniais Žemaičių etnokultūros kursais. Bandonininkų kursams skirta 3250 eurų.

Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centras 5000 eurų gavo renginių ciklas „Dienos „22“, šie renginiai bus skirti jaunimui. Kražiškiai 2099 eurus gavo projektui „Skaitymo skatinimo renginių ciklui“ ir „Stebuklinga Merės Popins skrynia“. Pasak L. Mikalajūnaitės, Kražių seniūnijoje jau uždarytas ne vienas Žemaitės viešosios bibliotekos filialas, todėl M. K. Sarbievijaus kultūros centro bibliotekininkės lankysis tose seniūnijos vietovėse, kuriose nebėra bibliotekų, ir žmonėms dalins knygas, t.y. veiks lyg ir išvažiuojamoji biblioteka. Nors Merė Popins yra mėgstama vaikų herojė, tačiau šia paslauga galės naudotis ir suaugusieji.

Dviems projektams finansavimą gavo Kelmės krašto muziejus. Vienas jau tradicinis ir kelmiškių pamėgtas – Muzikinės popietė Kelmės dvare. Šiose popietėse koncertuoja profesionalūs atlikėjai. Šiam renginių ciklui skirti 44000 eurų. Muziejus 2400 eurų gavo mokslinei konferencijai „Sename dvare, arba įstabus Šatrijos Raganos pasaulis“. Ši konferencija vyks rugsėjo mėnesį Užventyje, kur ir gyveno Šatrijos Ragana. Pasak Užvenčio kraštotyros muziejaus muziejininkės Mildos Knyzelienės, paskaitas skaitys Vilniaus ir Klaipėdos universitetų mokslininkai, kiti šios rašytojos gyvenimo ir kūrybos tyrinėtojai.

Lietuvos kraštotyros draugijos Kelmės skyrius gavo 1600 eurų projektui „Gyvosios tradicijos geroji patirtis“. Tai bus Ritos Ščiglinskienės sukurtas filmas apie Loskavos atlaidus Žalpiuose ir žalpiškių senąjį kantičkinį giedojimą.

Pasak A. Jovaišaitės ir L. Mikalajūnaitės, šiais metais buvo pateikta vertinimui ypač daug projektų. Palaipsniui atsisakoma finansuoti renginius, kurie yra tapatinami su tradicinėmis Šiaulių apskrities miestų ir miestelių šventėmis. Dėl šios priežasties finansavimo negavo tokioms šventėms prilyginami renginiai kaip „Kelmės ratas“, Kražių festivalis, „Tytuvos“, „Venta Venta Venta, tu žemaičiui šventa“ šventės. Beje, ir Kultūros ministerijos, ir respublikinės Kultūros tarybos yra tokia nuostata, kad ne tik didmiesčius, bet ir provinciją kuo daugiau pasiektų profesionalus menas. Taip pat šios institucijos pirmenybę teikia tradicijų išsaugojimui, seniau egzistavusiems ir dabar atgaivinamiems renginiams.