Ir mažas kelmas didelį vežimą apverčia

Dalia GRIŠKEVIČIENĖ

Kelmės profesinio rengimo centro bendruomenė ne kartą įrodė, kad moka susitelkti ir vieningai siekti tikslo. Ne kartą buvo suteikta parama ir savo mokyklos mokiniams ar kolektyvo nariams, tačiau Ukrainoje vykstantis karas ne tik mus, bet ir visą žmoniją privertė perkainoti vertybes. Visi suvokia, kad vyksta kova už humanizmą, už prigimtinę teisę gyventi savo žemėje, kalbėti gimtąja kalba. Tačiau tam, kad ukrainiečių tauta kuo greičiau pasiektų pergalę, reikalinga konkreti materialinė parama.

Mokyklos kolektyvas nuo pat karo pradžios atsiliepė į mokyklos bendrabutyje apgyvendintų ukrainiečių poreikius. Tačiau atėjusi žiema sukėlė papildomų rūpesčių ne tik mūsiškėms ukrainietėms (reikėjo ir žieminių viršutinių rūbų, ir batų), bet ir Ukrainoje be šilumos ir šviesos šaltinių likusiems artimiesiems ir kovotojams. Todėl bendruomenė akimirksniu įsijungė į žvakių gaminimo darbus mokykloje. Vieni ieškojo vaško ir parafino, kiti karpė ir suko kartoną, treti – liejo žvakes. Itin daug nuveikė, organizuojant ir gaminant žvakes, mokytoja J. Andrijauskienė. Jos dėka suruošta jau ne viena siunta, į kartono, parafino, vaško ir skardinių rinkimo darbą Jovita įtraukė ne tik suaugusius mokyklos bendruomenės narius: žvakes lieja ir mokiniai pagal „Raktų į sėkmę“ programos principus – tarnystę visuomenei. Į skardinių paiešką įsitraukė ir mokyklos bendrabutyje gyvenančios ukrainietės. Viena iš jų, Kateryna Fedorovska, dirbo kartu su mūsiškiais iki galo, kol buvo paruoštos siuntos. Į talką atėjo ir miesto žmonės – vežė mokyklon kas ką turėjo. J. Andrijauskienė suorganizavo ir siuntų perdavimo grandinę, pasirūpino, kad tie Ukrainos gyventojai ar kovotojai, kuriuos pasieks siuntos, kiekvienoje dėžėje rastų saldumynų, laiškelį nuo mokyklos bendruomenės. Todėl mes visi apsidžiaugėme, kai gavome žinią, jog mūsų siuntos pasiekė tikslą. Atsiųstas net video, kuriame dėkojama ne tik už žvakes, bet ir už siuntinukuose rastus palaikymo kovojančiai tautai ženklus.