Ispanė ir ukrainietis rūpinasi Tytuvėnų gamta

Alvydas GEŠTAUTAS

Jau nuo kovo mėnesio Tytuvėnų regioniniame parke dirba du savanoriai iš užsienio: Barselonos universitete baigusi biologijos studijas ispanė Angels Tudo Casanova ir Zaporožės inžinerinio techninio universiteto absolventas ukrainietis Artiomas Stapančenko. Įdomu, kad pastarojo specialybė yra susijusi su techniniais vertimais į anglų arba iš jos į ukrainiečio mokamą kitą kalbą. Abu savanoriai – dvidešimt penkerių metų. Tačiau per ketvirtį amžiaus spėjo ne tik baigti mokslus, bet, vykdydami projektus bei kitus humanitarinius darbus, suspėjo aplankyti ne vieną šalį. Angels vykdė projektus ir užsiėmė kita veikla Maroke, Portugalijoje, Anglijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, o Artiomas – Lenkijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje, Rusijoje bei kitose šalyse. Abiem Lietuva – naujų patirčių šalis. Ypač Angels, kuri didžiąją gyvenimo dalį praleido Ispanijoje, gimė jau tais metais, kai ši buvusi diktatūrinė valstybė buvo pradėjusi gyventi antrąjį demokratijos dešimtmetį. Angels Casanova su mumis, „Bičiulio“ darbuotojais, pasisveikino taip maloniai, kad lietuviams, pažįstantiems vienas kitą kelis dešimtmečius, iki tokio nuoširdumo toloka…

– Ji – katalonė,– sakė regioninio parko darbuotojai. – O katalonų pasisveikinimas – tai po du bučinius į sutiktojo skruostus.

Nenuostabu, kad Angels, paklausta, kuo skiriasi pietinės Europos, kurioje ji gyvena, žmonės, nuo mūsų rytinės Baltijos pakrantės gyventojų, atsakė:

– Pas jus gerokai vėsiau nei Ispanijoje. Gal dėl to, o gal ir dėl susikalbėjimo barjero, nes vyresnio amžiaus tytuvėniškiai kalba tik savo arba rusų kalba, yra labai santūrūs. Šiaip jų veiduose norėčiau matyti daugiau šypsenų, spinduliuojančių gerą nuotaiką. Žinoma, jauni žmonės yra mažiau sukaustyti, laisvesni, nes kalba ne tik savąja, bet ir anglų, vokiečių ir rusų kalbomis. Reikia mokytis kitų kalbų, nes tai padeda betarpiškai bendrauti. Tuo įsitikinome su Artiomu. Tytuvėniškiai žino – esame užsieniečiai. Bet per tris mėnesius šiek tiek pramokome lietuviškai. Kalbėti sunkiau, nei suprasti, ką kalba jūsų žmonės…

Ukrainietis Artiomas pritaria kolegei Angels, kad ir Zaporožės krašte gali pastebėti nemažai niūrumo. Pasak Artiomo, dabar jo gimtojoje šalyje žmonėms ne šypsenos galvoj, nes ukrainiečiai nori normalaus gyvenimo, o ne priešpriešos.

Abu savanoriai, atvykę į Lietuvą pagal Europos Sąjungos finansuojamą jaunimo mainų programą, prieš kelis mėnesius tytuvėniškiams pristatė savo valstybes.

– Angels kalbėjo apie ispanų kultūrą, bet, kaip biologė, ypatingą dėmesį skyrė savo krašto aplinkosaugai. Artiomas kalbėjo apie dabartinius Ukrainos skaudulius. Jis labai išgyvena dėl Ukrainos likimo,– mums sakė Tytuvėnų regioninio parko direktorius Vytautas Stonys.– Mūsų žmonės yra dėkingi Angels už dar vieną gerą darbą – ji kiekvieną savaitę tytuvėniškiams veda ispanų kalbos pamokas. Ši kalba, bent jau Vakarų Europoje, kituose žemynuose labiau paplitusi nei vokiečių.

A. Tudo Casanova ir Artiomas Stepančenko iš ES gauna tik 400 litų maistpinigių per mėnesį, truputį kišenpinigių, savanoriams apmokamos kelionės išlaidos pirmyn bei atgal. Jie gyvena vienos tytuvėniškių šeimos name. Pagrindinis aštuonių mėnesių savanorystės tikslas – išleisti du lietuvių ir anglų kalbomis lankstinukus. Vienas bus skirtas Giliaus ežerui ir jo pakrantėms, kitame turistai galės susipažinti su viso Tytuvėnų regioninio parko schema. Su parko direktoriumi V. Stoniu sutarė, kad vieno lankstinuko redaktorė bus Angels, kito – Artiomas. Be to, savanoriai renka su parko darbininkais kiekvieną rytą šiukšles, pjauna žolę. Tą dieną, kai lankėmės regioniniame parke, jo teritorijoje esančiame Tytuvėnėlių dvare šurmuliavo jaunųjų gamtininkų stovyklautojai – moksleiviai, iš Kelmės ir Radviliškio rajonų mokyklų. Stovyklautojų gyvenimą paįvairino ir savanoriai iš užsienio. Jie dalyvavo ne tik renginiuose, bet, kada į žygius iškeliaudavo mokinukai, Angels ir Artiomas ruošėsi jų sutiktuvėms – skuto bulves. Pasak savanorių, kol kas įdomiausia buvo stebėti, ar į Giliaus, Bridvaišio ežerus įtekančių upelių vanduo švarus. Žinoma, visų darbų ir neišvardinsi.

Kodėl Angels ir Artiomas atvyko į Tytuvėnus?

– Mes norėjome stažuotojo, atstovaujančio vakarietišką krikščionišką kultūrą,– sakė V. Stonys. – Bet ir slavų kultūra yra pasaulinio lygio. Įdomios jų tradicijos. Juk nei ukrainiečiai, nei mes, lietuviai, nekūrėme sovietinės imperijos. Neslėpsiu, buvo ir kertinė priežastis. Žinojome, kad žmogus iš Vakarų Europos kalbės angliškai, o rusų kalbos nesupras. Todėl Artiomas yra puikus Angels bendražygis. Abu puikiai kalba anglų, kitomis kalbomis. Bet Angels gali labiau bendrauti su jaunais žmonėmis, mokančiais anglų kalbą. Daugelis vyresnio amžiaus žmonių ir šios kalbos nemoka. Be to, Tytuvėnų vidurinėje mokykloje sovietmečiu buvo dėstomos rusų ir vokiečių kalbos. Tad Artiomas, puikiai mokantis rusų kalbą, išvykose yra geras Angels pagalbininkas.

Pagal Europos savanorių pagalbos programą, į Kroatiją yra išvykęs ir tytuvėniškis Lukas Jankūnas. Jis ten globoja pasiligojusias meškas bei negaluojančius jaunus meškiukus.