Apie Lietuvos sveikatos programą

Ona Jautakienė

Š.m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė „Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programą“. Tai labai ilgai lauktas strateginis dokumentas, kurio pagrindinis tikslas – pasiekti, kad 2025 metais šalies gyventojai būtų sveikesni ir gyventų ilgiau, pagerėtų gyventojų sveikata ir sumažėtų sveikatos netolygumai. Siekiama, kad 2025 m. vidutinė gyvenimo trukmė būtų 77,5 metai (2012 m. 73,98).

Dokumentas rengtas ilgai, o galutinai jį pataisė ir pateikė Seimui svarstyti darbo grupė, kuriai vadovavo mūsų rajone išrinkta socialdemokratų partijos narė Alma Monkauskaitė. Ji ir pristatė programos projektą Seimo plenariniame posėdyje.

Apie „Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programą“ kalbamės su Alma Monkauskaite.

– Kuo ypatingas šis dokumentas?

– „Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programa“ ypatinga tuo, kad liečia visus Lietuvos gyventojus. Juk būti sveiki, gyventi kokybišką gyvenimą norime visi. Programos projektas Seimui buvo pateiktas praėjusių metų pabaigoje, jį svarstė visi Seimo komitetai. Iki šiol visi Seimo komitetai svarstydavo tik su biudžeto priėmimu susijusius dokumentus.

Komitetai, Seimo nariai, ministerijos, mokslininkai, Sveikatos reikalų komiteto neetatiniai ekspertai pateikė daug pastabų, pasiūlymų. Parengti ir su visais suinteresuotais asmenimis suderinti tokį dokumentą nėra lengva, bet mums po ilgų darbo mėnesių pavyko (93 balsavo už, susilaikė 7, prieš – nė vienas).

Priėmus šią programą bus rengiama daugybė įvairių įgyvendinamųjų dokumentų, kadangi už jos vykdymą bus atsakingos visos ministerijos, savivaldybės, o sveikatos apsaugos ministerijai teks koordinatoriaus vaidmuo.

– Kaip sveikatos programa bus vykdoma savivaldybėse?

– Turėtų būti vykdoma aktyviai, kadangi savivaldybės pagal Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymą yra atsakingos už pirminę asmens ir visuomenės sveikatos priežiūrą, sveikatinimo priemonių planavimą ir įgyvendinimą, paramą savivaldybės gyventojų sveikatos priežiūrai, aplinkos kokybės gerinimą ir apsaugą, antrinės ir tretinės sveikatos priežiūros organizavimą ir už daugelį kitų dalykų, turinčių įtakos visuomenės sveikatai. Už tai atsakingų įstaigų ir organizacijų taip pat yra. Tai visuomenės sveikatos biurai, visuomenės sveikatos centrai, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, bendruomenės sveikatos tarybos, prevencinio darbo grupės, nevyriausybinės organizacijos ir kt., taip pat visi žmonės. Noriu priminti, kad 50 proc. žmogaus sveikatos priklauso nuo jo paties (mitybos įpročių, gyvensenos ypatumų, fizinio aktyvumo), 20 proc. lemia aplinka, 20 proc. sveikatos problemų gali būti paveldimos ir tik 10 proc. priklauso nuo sveikatos sistemos. Todėl labai aktyviai ir profesionaliai turi dirbti visuomenės sveikatos specialistai, šeimos gydytojai aiškindami žmonės sveiko gyvenimo būdo reikšmę.

– Bet sveikatos sistema pas mus vertinama nevienareikšmiškai. Ministro V. P. Andriukaičio pradėtos reformos sulaukia netgi priešiškumo. Ar tas 10% nebus deguto šaukštas, ar sveikatos sistema pajėgs deramai vadovauti programos įgyvendinimui?

– Paradoksalu, kad apie sveikatos reikalus mažai išmanę ministrai nebūdavo kai kurių medikų nemylimi taip, kaip nemylimas V.P.Andriukaitis. O jis yra pirmasis ministras, aiškiai įvardijęs sistemos bėdas ir mėginantis jas šalinti. Dabartinės Lietuvos sveikatos sistemos būklė tikrai sudėtinga, daug problemų farmacijos srity, aukštas korupcijos indeksas, nėra apmokėjimo už medikų darbą vieningos sistemos, trūksta gydytojų, ypač rajonuose. Tikrai yra daug ką keisti, deja, pokyčiai patinka ne visiems.

Kalbant apie programą reikia pabrėžti jos tikslus:

1. Sukurti saugesnę socialinę aplinką, mažinti sveikatos netolygumus ir socialinę atskirtį.
2. Sukurti sveikatai palankią fizinę darbo ir gyvenamąją aplinką.
3. Formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą.
4. Užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius.

Kaip matome, daug ką nuveikti turės socialinės apsaugos ir darbo, aplinkos, švietimo, susisiekimo ministerijos, savivaldybės. Sveikatos apsaugos ministerija kasmet vertins rodiklių reikšmes, o 2020 m. bus atliekamas tarpinis vertinimas. Galutinis vertinimas – 2025 m.

Programa bus įgyvendinama iš atitinkamų metų valstybės biudžeto asignavimų, savivaldybių biudžeto lėšų, privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų bei kitų teisėtai gautų lėšų.

– Gal galėtumėte paminėti keletą įdomesnių momentų, dėl kurių kilo ginčų priimant šį strateginį dokumentą?

– Daug ginčytasi dėl legalaus alkoholio ir tabako suvartojimo vienam gyventojui per metus, nutukusių vaikų vertinimo, išlaidų prevencijai ir visuomenės sveikatos priežiūrai dalies nuo einamųjų sveikatos priežiūros išlaidų, procento.

Nuomonių teko išgirsti pačių įvairiausių, ginčų buvo daug, nerealių pasiūlymų taip pat. Seimo narė L. Dmitrijeva pasiūlė uždrausti pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus iki 20 m. amžiaus. Sveikatos reikalų komitetas tam nepritarė, kadangi anksčiau panašų įstatymo projektą užregistravo grupė Seimo narių. Bet priimant programą plenarinio posėdžio metu Seimo dauguma balsavo už L. Dmitrijevos pasiūlymą.

Buvo daug gerų pasiūlymų, tačiau netinkamų įrašyti į strateginį dokumentą, pvz., sveikos gyvensenos dėstymas mokyklose, ligoninių patalpų oro kontrolė ir pan. Tokie dalykai reguliuojami ministro įsakymais, atskiromis programomis, metodinėmis rekomendacijomis ir t.t.

Su programa galima susipažinti Seimo tinklalapyje www.seimas.lt, vėliau ji bus išleista atskiru leidiniu.

– Ačiū už pokalbį.