J. Budraičiui įteiktos Garbės piliečio regalijos
Dar praėjusios kadencijos mūsų rajono Savivaldybės taryba vasario mėnesį nusprendė žinomam kino ir teatro aktoriui, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui, diplomatui, fotomenininkui, mūsų kraštiečiui Juozui Budraičiui suteikti Kelmės rajono garbės piliečio vardą. Šį vardą mūsų politikai J. Budraičiui suteikė už ypatingus nuopelnus garsinant Kelmės kraštą Lietuvoje ir pasaulyje.
Su naujojo mūsų rajono Garbės piliečio gyvenimu ir kūrybine veikla supažindino Kelmės mažojo teatro aktorė Justina Kasiulytė ir jo vadovas Algimantas Armonas. Beje, Mažasis teatras ir pristatė J. Budraičio kandidatūrą Garbės piliečio nominacijai.
Užvakar į Kelmę atvyko J. Budraitis, kurį lydėjo ir filmavimo grupė, kurianti filmą apie šį iškilų menininką. Kelmės dvaro sodyboje įvykusioje Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos minėjime J. Budraičiui Kelmės rajono Savivaldybės vicemeras Kęstutis Bilius įteikė šias garbingas regalijas.
– Man tai pats garbingiausias apdovanojimas iš visų , kuriuos tik esu gavęs, nes Kelmė – mano šaknys, lizdas, tėviškė. Ir į šią gražią šventę atvykau, aplankęs senelių kapus Šaukėnuose ir Vaiguvoje, priėmęs garbingą apdovanojimą, sakė J. Budraitis. – Tiesa, kai buvau trejų metų, tėvai mane išsivežė į Klaipėdą, o vėliau į Švėkšną. Gimtinę reikėjo palikti, nes tėveliui Pranui grėsė represijos. Jis dalyvavo Nepriklausomybės kovose, dirbo prieškario metais Lietuvos policijoje, buvo seniūnu. Tačiau į gimtinę mokyklinio gyvenimo metais sugrįždavau kiekvieną vasarą, nes čia gyveno giminaičiai. Daugiausia laiko praleisdavau Miežaičių kaime, lankydavausi Kelmėje, Šaukėnuose, Lioliuose, Kražiuose. Pastaruoju metu vėl dažniau tenka atvykti į gimtuosius kraštus, nors gimtajame Liepynų kaime gimtosios sodybos nė pėdsako neliko.
Priminsime, kad J. Budraitis gimė 1940 m. spalio 6 d. dabartinėje Kelmės apylinkių seniūnijoje. J. Budraitis Vilniaus universitete baigė teisės studijas, o Maskvoje – aukštuosius kino režisūros kursus. Už kūrybinius nuopelnus yra pelnęs daug apdovanojimų, taip pat Nacionalinę kultūros ir meno premiją. Turi apdovanojimų ir už diplomato darbą.
2016 m. Kelmėje jam buvo įteikta Žemaičių šlovės žvaigždė ir ta proga Kelmės krašto muziejuje atidaryta J. Budraičio fotografijų paroda. 2019 m. Kelmėje jam buvo įteiktas Žemaičio pasas, o Kultūros centro Juozo Liaudanskio dailės galerijoje atidaryta fotografijų paroda „Sienos ir žmonės“. 2020 m. J. Budraitis grįžo į savo tėviškę, kur filmavosi operatoriaus Algimanto Mikutėno ir Kelmės mažojo teatro Lietuvos televizijai kurtoje laidoje „Pupų laukas“.
– Pas pusbrolius iš Švėkšnos atvykdavau tol, kol pradėjau tarnauti kariuomenėje. Vėliau ir pusbroliai paliko gimtąjį Kelmės kraštą. Ryšiai su tėviške nutrūko, nes, kai studijavau Vilniaus universitete, atostogas leisdavau pas tėvus Švėkšnoje. Anksti pradėjau filmuotis ir tapau labai užimtas. Dėl užimtumo ir teisės studijas teko baigti neakivaizdžiai, Kai Lietuva vėl tavo laisva, mano gyvenime įvyko didžiulis pokytis. Tuometinių šalies vadovų įkalbėtas, pradėjau diplomatinę veiklą ir keturiolika metų dirbau Lietuvos ambasadoje kultūros ataše Rusijos sostinėje Maskvoje. Atostogų neturėjau, nes jas skyriau filmavimuisi,– jau po apdovanojimo „Bičiuliui“ sakė J. Budraitis. – Ryšiai su gimtine atsinaujino pastarąjį dešimtmetį. Tai įvyko šaukėniškės mokytojos ir muziejininkės Elenos Burdulienės ir A. Armono dėka. Kelmėje pristačiau dvi fotografijų parodas, filmavausi filme „Pupų laukas“, brandinu idėją parengti ir pristatyti parodą apie Kelmę ir jos žmones. Planavau gimtinėje padirbėti šią vasarą, tačiau sutrukdė sudėtinga operacija. Galbūt šį sumanymą pavyks įgyvendinti kitą vasarą. Dabar esu jau laisvesnis, galiu daugiau dėmesio skirti ir gimtinei , ir savo didžiausiam pomėgiui – skaitymui. Kol filmavausi kine, dirbau Kauno dramos teatre, buvau be galo užimtas, nes pasiūlymų turėdavau tiek, kad tekdavo atsisakyti filmuotis ir garsių režisierių kuriamuose filmuose. Juk savęs neperplėši.
Po to, ir buvo parodytas filmas „Pupų laukas“. Filme, kurį kūrė Algimantas Mikutėnas, taip pat dalyvavęs „Pupų lauko“ pristatyme daug vietos skiriama ir Kelmei, J. Budraičio gimtosioms vietoms. Su J. Budraičiu filme bendrauja ir A. Armonas.
– Kai Algimantas (Armonas – aut. pastaba) man pasiūlė filmo-laidos apie Juozą idėją, aš teturėjau vos aštuonias minutes filmuotos medžiagos. Man pagelbėjo kelmiškė televizijos laidų kūrėja Rita Ščiglinskienė, kurios filmuoti reportažai apie Juozo parodų pristatymą Kelmėje įterpti į šį filmą. Dar šio bei to pafilmavome, ir iš aštuonių minučių atsirado trisdešimt vienos minutės filmas, – sakė A. Mikutėnas.
Po filmo naujasis mūsų rajono Garbės pilietis atsakė į kraštiečių klausimus.
S. Maziliausko nuotraukos