Jauną aktorę pakerėjo kaimo ramybė
Ona PETRAVIČIENĖ
Sakoma, kad žmogui visada reikia to, ko jis neturi. Asfalto vaiku save vadinanti Sandra Zakarienė, apsigyvenusi Pakražančio seniūnijos Valpainių kaime, teigė, kad jai labai patinka kaimo ramybė ir laisvė, nors tokiu vienturtės dukros apsispendimu Sandros tėvai neliko sužavėti:
– Tėvams pagarba, o čia yra mano gyvenimas. Aš jiems neliepiu gyventi kaime, tačiau šeimos ateitį sieju ne su miestu, bet su vyro gimtine. Manau, paaugus sūneliui, ir savo specialybę rasiu kaip pritaikyti kaime,– prisipažino dabar pas uošvius gyvenanti jauna mama.
Sandra Račaitė Zakarienė gimė ir augo Šiauliuose. Valpainiai yra Sandros tėčio gimtinė, tad pirmą kartą miesto vaikas čia atvyko dar prieš pradėdama lankyti mokyklą. Mergaitę sužavėjo šio kaimo ramuma ir bendraamžių paprastumas bei nuoširdumas, todėl moksleivė su nekantrumu laukdavo vasaros atostogų, kuomet galėdavo ilsėtis pas čia gyvenančius giminaičius. Būdama paauglė netruko susipažinti su kaimo bendraamžiais, tarp kurių buvo ir būsimas vyras Mantas Zakaras. Tiesa, kuomet Sandra Šiaulių universitete studijavo estrados meną, o vėliau pedagogiką, nebuvo kada galvoti apie atostogas Valpainiuose. Po ilgoko išsiskyrimo Sandra su Mantu susitiko prieš porą metų ir iš karto suprato, kad vienas kitam jaučia daugiau nei draugystę. Kol Mantas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, jaunuolių susitikimų vieta buvo Šiauliuose, tačiau kai būsimas vyras nusprendė imtis sėslesnio gyvenimo ir pradėti ūkininkauti, abu nutarė, kad tam geriausiai tinka Valpainių kaimas. Manto tėvų kaimynystėje jaunavedžiai nusipirko žemės sklypą, kuriame iškils judviejų namas. O kol kas jauna šeima su ketvirtą mėnesį baigiančiu sūneliu Karoliu glaudžiasi pas uošvius.
Kai Sandros pasiteiravau apie ateities planus, moteris sakė, kad vardan šeimos gerovės pasiryžusi padėti ūkininkaujančiam vyrui, nes kaimiški darbai jos nė kiek nebaugina. Bėgant laikui jauna mama neatmeta galimybės sutuoktinio gimtinėje įsidarbinti pagal vieną iš dviejų specialybių – jei ne kultūros darbuotoja, tai gal mokytoja. Sandra prisipažino, kad dar ankstyvoje jaunystėje giedojo bažnyčios chore, lankė dramos būrelio užsiėmimus. Mokydamasi universitete ne tik vaidino, bet ir dainavo jaunųjų aktorių suburtoje muzikinėje grupėje „Retro“. Kalbėdama apie gyvenimą Valpainiuose, Sandra galvoja savo įgytą mokslą pritaikyti vietos bendruomenės poreikiams. Moteris turi minčių ne tik jaunus, bet ir garbaus amžiaus kaimiečius padrąsinti ir pakalbinti, kad šie lengviau galėtų visuomenei atskleisti savyje paslėptą talentą. Kai pokalbio su Sandra Zakariene pabaigoje pasiteiravau, ar, apsigyvenusi gražioje Valpainių gyvenvietėje, nenorėtų pasekti Naisių pavyzdžiu, jauna menininkė linksmai nusišypsojusi atsakė:
–Kodėl gi ne? Naisių vasaros teatre dirba daug mano pažįstamų aktorių, o aš galvoju, kad ir nemažai to mokslo neragavusių žmonių turi aktorinių ar dainavimo gabumų. Tik reikia jiems padėti įveikti scenos baimę. Kai mano mažylis paaugs, gal būt pavyks šitą mintį įgyvendinti.