Jis, rodos, niekur iš mūsų neišėjo…
Kelmės Žemaitės viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga apie
Nepriklausomybės Akto signatarą A. Račą
Bronislavas KLIMAŠAUSKAS
„Drąsus, jautrus, ypač kruopštus. Neleidęs savęs vadinti nepaprastu. Visas problemas vertinęs paprasto žmogaus akimis“,– tokiais ir panašiais epitetais praėjusį šeštadienį buvo charakterizuojamas nuo 1968 m. Kelmės rajone gyvenęs ir dirbęs Nepriklausomybės Akto signataras, dviejų vėlesnių kadencijų Seimo narys, rajono garbės pilietis Antanas Račas (1940-2014), Kelmės Žemaitės viešojoje bibliotekoje pristatant jo gyvenimui ir politinei veiklai skirtą, Birutės Žymantienės parengtą knygą „Antanas Račas“. Šiame, 322 puslapių leidinyje apžvelgiamas visas A. Račo nueitas turiningas gyvenimo kelias, aktyvus įsitraukimas į Sąjūdį, parlamentaro darbas, skelbiami politikų, buvusių mokinių, visų trijų sūnų ir žmonos prisiminimai, jo paties rašinių ir rašinių apie jį bibliografija. Knyga iliustruota pluoštu įdomių archyvinių nuotraukų.
Kaip pažymėjo Nepriklausomybės Akto signataras Narcizas Rasimavičius, A. Račas be kita ko ypač daug nusipelnė, plėtodamas Lietuvos ir Vokietijos santykius. Pasak buvusio parlamentaro Ryto Kupčinsko, tai jam padėjo ir puikus vokiečių kalbos žinojimas, todėl A. Račas sugebėjo daug Vokietijos politikų atgręžti žvilgsnį į Lietuvą.
– Man su A. Raču teko dvi kadencijas dirbti parlamente,– sakė Nepriklausomybės Akto signataras Petras Giniotas. – Gerai prisimenu, kaip A. Račas kovojo, kad 1990 m. vasarą nebūtų priimtas moratoriumas dėl nepriklausomybės įšaldymo, kaip jis kiekvieną politikos nesėkmę išgyveno lyg asmeninį nepasisekimą, todėl manau, kad jo veikla Lietuvos labui dar nėra tinkamai įvertinta – Baltijos asamblėjos medalis lyg ir per menkas apdovanojimas.
– Su A. Raču pajuokaudavome, kad esame gal net seniausi pažįstami, nes pirmąkart susitikome prieš 60 metų, kai jis, vos baigęs vidurinę mokyklą, atvažiavo į Juodeikių miestelį netoli Žagarės, į Tėvo Stanislovo parapiją dirbti zakristijonu, o aš, paauglys, toje bažnytėlėje patarnavau šv. Mišioms,– prisiminė Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio Kelmės skyriaus tarybos pirmininkas Antanas Kriaučiūnas. – O paskui – Kelmė. Dirbau Kelmės elektros tinkluose, kurie turėjo galingos technikos, todėl, prasidėjus Atgimimui, statėme kryžius, kitus paminklus atmintinose kovų už laisvę vietose. Išrinktas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatu, A. Račas kiekvieną savaitgalį grįždavo į Kelmę, tardavosi, kaip jis turėtų balsuoti už vieno ar kito nutarimo projektą, žinoma, jeigu svarbiausiais klausimais dar nebūdavo suformuota bendra frakcijos nuomonė. Glaudžiai bendradarbiaudamas su Vokietija, ten įkūręs Lietuvos informacinį biurą ir jam vadovavęs, bičiuliavęsis su baronu V. von. Štetenu, jis siuntė jaunuosius kelmiškius pasimokyti ūkininkavimo ir verslo pradmenų laisvos valstybės sąlygomis, atvedė į Kelmę tarptautinę katalikišką organizaciją „Tradicijos. Šeima. Nuosavybė“, atgaivino eisenas į Šiluvą. A. Račas sielojosi, kad dalis tautiečių labai sumaterialėjo, kad juos labiau domina pinigai, turtas, o ne dvasinis gyvenimas. Jo svarbiausios gyvenimo nuostatos buvo dvi: „Skubėkime daryti gera“ ir „Be krikščioniškos doros nebus laisvos Lietuvos“.
Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio pirmojo Kelmės Seimelio narys, gydytojas Rimtautas Kavaliauskas A. Račą pavadino vienu svarbiausių laisvės šauklių Kelmės rajone, apžvelgė renginius, kurie Sąjūdžio metais vyko rajone vadovaujant A. Račui, prisiminė, kiek darbo teko įdėti, kad jis būtų išrinktas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatu ir padėkojo B. Žymantienei bei Nepriklausomybės Akto signatarų klubui už parengtą ir išleistą knygą. Savo ruožtu knygos autorė B. Žymantienė, apgailestavusi, kad jai neteko su velioniu susipažinti toje gyvenimo kelio pusėje, sakė, tikinti, jog A. Račas ir toliau dirbtų kaip dirbęs – iš karto bent po tris darbus, kad jis, rodos, niekur iš mūsų neišėjo ir neišsinešė su savimi meilės dviem mylimosioms – žmonai Jadvygai ir Tėvynei Lietuvai… Kaip padėkos ženklą už tokią reikalingą knygą rajono meras Vaclovas Andrulis jos autorei įteikė rožių puokštę.
Renginį dvasingai vedusi Nepriklausomybės Akto signatarė Irena Andriukaitienė pabaigoje pakvietė visus nemokamai pasiimti po jos atvežtą knygą „Antanas Račas“ ir patikino, kad šį leidinį gaus ir visos rajono bei rajono mokyklų bibliotekos.