Ką atskleidė tyrimai?

Deima PRANCKŪNIENĖ

Tytuvėnų regioninio parko vyr. specialistė-ekologė

Nuplasnojo gražuolė vasara, palikdama tik atsiminimus apie nepakartojamas ir karštas dienas, praleistas kelionėse, prie jūros, ar šalia esančių ežerų paplūdimiuose. Ypač daug poilsiautojų vasaros karštomis dienomis sulaukė Tytuvėnų miestelio pašonėje esantis Bridvaišio ežeras. Tačiau ir šį sezoną neapsieita be nusiskundimų ir neigiamų pastebėjimų apie ežero būklę. Tytuvėnų regioninio parko specialistus pasiekė žinios, kad ežeras pasidengęs neaiškios kilmės plėvele, taip pat gauta keletą nusiskundimų, kad išbėrė ežere išsimaudžiusius vaikus. Vietiniai poilsiautojai informavo apie pastebėtas ežero pakrantėje besikaupiančias putas ir neaiškios kilmės tirštos konsistencijos masę. Daugelio smerkiantys žvilgsniai krypo į „Sedulos“ poilsiavietę, kuri įsikūrusi ant ežero kranto. Į šiuos gautus signalus reagavo ir Aplinkos apsaugos agentūra, ir Kelmės visuomenės sveikatos biuras, ir Tytuvėnų regioninio parko direkcija. Aplinkos apsaugos agentūros specialistai paėmė vandens tyrimus, apžiūrėjo pakrantę, „Sedulos“ valymo įrenginius, tačiau tiek tyrimų atsakymai, tiek apžiūra vietoje specialistams jokios akivaizdžios ežero taršos nerodė. Panašią nuomonę išreiškė ir mokslininkas dr. R. Paškauskas, apžiūrėjęs „Sedulos“ poilsiavietės valymo įrenginius, bei ežero pakrantę: tiek valymo įrenginiai, tiek poilsiautojų gausa reikšmingos įtakos ežero ekosistemai šiuo metu nedaro. Kelmės visuomenės sveikatos biuras savo ruožtu atliko ne tik mikrobiologinius, bet ir platesnio spektro vandens tyrimus, kurie taip pat ypatingos ežero padėties neparodė. Savo ruožtu Tytuvėnų regioninio parko direkcija paėmė neaiškios kilmės tirštos konsistencijos masės mėginius ir kreipėsi į mokslininkus. Dr.doc. Egidijus Bukelskis ir dr. Ričardas Paškauskas visus šiuos reiškinius priskiria ne žmogaus veiklai, bet gamtos reiškiniams, kurie ežere yra ypač sudėtingi ir painūs. Dr. doc. E. Bukelskis nuramino, kad ežerą padengusi gelsva plėvelė – tai tik ant ežero paviršiaus plaukiojančios ir besikaupiančios augalų žiedadulkės bei beržų sėklos, kurios, kaip ir kiekvienas apmirštantis gyvas organizmas, pūva ir skaidosi, tačiau vandenyje netirpsta. Labai panašiai situaciją apie neaiškios kilmės tirštos konsistencijos masę, plūduriuojančią ežero pakrantėse pakomentavo dr. R. Paškauskas: tai paprastai vandens telkinių dugne auganti dumblių rūšis, kurios sankaupos iškyla į vandens paviršių, susidarius tam tikrom palankiom sąlygom. Būtent tokios sąlygos susidarė karštomis ir sausomis vasaros dienomis ežero seklesnėse vietose. Kadangi ežero vanduo yra skaidrus ir saulės spinduliai pasiekia gan gilias dugno vietas, vyksta fotosintezė ir vanduo gausiai prisotinamas deguonimi. Šie deguonies burbuliukai prikimba prie dugne augančių dumblių lapelių ir juos iškelia į paviršių. Atsidūrę paviršiuje dumbliai ima pūti, o ežero bangos tokius likučius priplaka prie kranto. Kaip puvimo proceso pasekmė, į vandenį išsiskiria cheminė medžiaga – amonis, kurios didesnį, tačiau visiškai nepavojingą kiekį ir parodė Kelmės visuomenės sveikatos biuro atlikti tyrimai. Šiuos cheminius elementus ežeras pats labai greitai „sutvarko“ ir vanduo po kiek laiko tampa vėl nepriekaištingos kokybės.

Odos bėrimus mokslininkai komentuoja dvejopai, tačiau taip pat priskiria gamtiniams reiškiniams, kuriuos sukėlė ypač aukšta aplinkos temperatūra, įkaitinusi ir ežero vandenis. Vyraujant tokiai temperatūrai gali pasireikšti tam tikrų melsvabakterių spartaus dauginimosi pasekmė – išskiriami toksinai, kurie ir dirgina odą. Kita nuomonė – kad odos bėrimus gali sukelti mikroskopinio dydžio organizmai, kurie paprastai dauginasi ant vandens gyvūnų, tačiau pasitaikius jo kelyje žmogui, jie gali krimstelti odą ir taip sukelti alerginę reakciją. Galutinio atsakymo į šį klausimą nėra. Tam reiktų detalesnių tyrimų būtent tuo momentu, kai pastebimas akivaizdus faktas – bėrimas.

Visa ši situacija Bridvaišio ežere dar kartą parodė, kiek mes mažai žinome apie gamtos reiškinius ir kiek paslapčių visiems mums teks dar atskleisti, norint pažinti, suvokti ir apsaugoti mūsų gražuolius ežerus.