BIČIULIS

Ona PETRAVIČIENĖ

Laikai šunį – privalai užtikrinti, kad tavo augintinis niekada nekels rūpesčių aplinkiniams. Tam yra patvirtintos ir šunų laikymo taisyklės. Tačiau dalis keturkojų savininkų visai nepaiso šių taisyklių, todėl kasmet duoda darbo rajono savivaldybės Administracinei komisijai. Vasario trečiąją vykusiame šios komisijos posėdyje dėl to buvo svarstytos dvi Kelmės miesto gyventojos.

Didesnės nuobaudos išvengė

Apie tai, kaip gruodžio aštuonioliktosios pavakare Kelmės mieste, Vytauto Didžiojo gatvėje buvo užpulta ir apkandžiota buvusi mokytoja Eugenija Sebestijonienė, rašėme antrajame šių metų „Bičiulio“ numeryje. Plačiau nebepasakodama apie tos dienos įvykius, priminsiu, kad po miestą pasivaikščioti išėjusi Eugenija tą pavakare pamatė Statybininkų gatve su šuneliu artėjančią Dalę L., o šalia jos bėgo dar du palaidi taksai. Vienas iš palaidų keturkojų netrukus suleido dantis į moters blauzdą…

Į Administracijos komisijos posėdį iškviesta verslininkė Dalė L. teisinosi, kad išeidama iš namų pasivaikščioti su šuneliu prastai uždarė kiemo vartus, todėl iš kambario vyro išleistas kitas augintinis netrukus ją pasivijo gatvėje. Tačiau moteris dievagojosi nežinanti, kaip ir iš kur šalia jos jauno augintinio atsirado antras. Vienas iš dviejų palaidų šunų ir įkando E. Sebestijonienei į koją, nukentėjusioji atsidūrė Kelmės ligoninėje. Tačiau Dalė L. įtikinėjo, kad nukentėjusiai įkando ne jos palaidas šuo, o tas prisiplakėlis. Kaip buvo iš tikrųjų išsiaiškinti nepavyko ir ikiteisminį tyrimą atlikusiai policijai. Todėl Administracinė komisija už gyvūno nepriežiūrą Dalei L. skyrė tik minimalią 57,92 eurų arba 200 litų baudą. Kadangi verslininkė iš dalies pripažino savo kaltę ir sutiko su jai skirta bauda, Administracinės komisijos pirmininkas Borisas Markulis Dalei L. priminė:

– Jei tokiu atveju būtų daugiau dėmesio nukentėjusiajai, tai ir šio incidento nebūtų buvę, ir čia tikriausiai nebūtume susitikę.

Kuo kalta „ubagystė?“

Pareiškimą parašęs Kelmės verslininkas Vilmantas V. teigė, kad jo kaimynystėje Slėnio gatvėje gyvenanti Birutė U. nesusitvarko su dukters atvežamu ir paliekamu dideliu vilkšuniu. Vyras sakė, kad agresyvus kaimynės keturkojis be antsnukio jo pekinų veislės augintinį pirmą kartą dar praėjusių metų pabaigoje užpuolė jų pačių kieme. Po šio įvykio Birutė atsiprašė, bet ir kaimynai patys nusprendė būti atsargesni. Kai sausio antrosios rytmetį Vilmantas susiruošė eiti su savo augintiniu pasivaikščioti, pamatęs, kad ir Birutė gatvėje vedžioja vilkšunį, nutarė kiek palaukti. Kuomet moteris grįžo į savo namus, vyras išėjo į gatvę. Tačiau šuo ištrūko iš moters rankų ir puolė ant mažo šunelio.

– Laimė, kad pastarąjį kartą vilkšunis buvo su antsnukiu. Tačiau, kol gelbėjau savo pekinuką, didelis keturkojis mane išpurvino, aplamdė. Gerai, kad dabar to šuns pas kaimynę neliko, o tai ir patys bijojome eiti pro šalį, nes kaimynė su juo paprasčiausiai nesusitvarko,– tvirtino Vilmantas.

Tačiau Birutė čia neįžvelgė jokios savo kaltės. Garsiakalbė moteris dėl visko kaltino kaimynus:

– Man nebeatlaiko nervai su tokiu. Jei šuo buvo su antsnukiu ir pavadėliu, bet man ištrūko – kuo aš kalta? Juk nesugraužė, nesuėdė. Tas šuo dresuotas, bet pamato katiną ar šunį, kaip jį išlaikysi? Apmurdė, ir tragedija? Už ką aš turiu atsiprašyti? Teisybės nebuvo ir nėra. Ant „ubago“ viską sukraukite…

Moteris aplinkui matė tik šunų laikymo taisyklių nesilaikančius kitus miesto gyventojus, kaimynus, o savo kaltės neįžvelgė nė kruopelytės. Kai po karštų ginčų komisijos nariai Birutei U. nusprendė skirti 57,92 Eur baudą už tai, kad per aplaidumą kelmiškės keturkojis sukėlė grėsmę kito asmens turtui, nesutikusi su komisijos sprendimu, moteris greitakalbe išpyškino:

– Turėkit sąžinės. Aš dar turiu pinigų, ir šis nutarimas bus apskųstas.

Suabejojo baudų dydžiu

Atrodo, kad šunų laikymo problemos jau iki gyvo kaulo įsiėdė daugumai tvarkingų rajono gyventojų. Tai palaidas šuo kam į koją įkando, tai praeivius išgąsdino. Tikriausiai nerasime nė vieno kaimo, kuriame nebūtų palaidų ar valkataujančių keturkojų. Problemų kelia ir tokių šunų maitintojai. Ypač jei jų atsiranda daugiabutyje name. Kelmės Pievų g. 6-ajame name gyvenanti viena mama pasakojo, kad anksčiau jų daugiabutyje gyvenusi garbaus amžiaus moteris kiekvieną dieną šerdavo čia atklystančius keturkojus. Net ir būdą po namo balkonu savo globotiniams pastatė. Tai ir prilėkdavo jų čia iš viso miesto – didelių ir mažų, mažai lojančių ir piktų, o vaikus auginančios mamos kasdien drebėdavo dėl savo atžalų saugumo… Kai susirgusi senolė pasimirė, velionės rūpestį netrukus perėmė kita šio namo gyventoja, todėl keturkojai ir toliau užsuka prie šio daugiabučio. Tai išgirdusi Administracinės komisijos narė ir Kelmės miesto seniūno pavaduotoja Irina Petkevičienė suabejojo, kad gal reikėtų dar padidinti baudas ne tik nerūpestingiems šunų laikytojams, bet ir jų maitintojams.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Sekantis įrašas
»
UAB ROSEBA