Supainiojo viešuosius ir privačius interesus

Loreta DIRBANAUSKAITĖ

Kandidato į merus Vaclovo Andrulio rinkimų programoje rašoma „Nesitaikstysiu su korupcija, viešųjų ir privačių interesų konfliktais ir piktnaudžiavimu tarnyba…“

Ar tikrai taip?

Praėjusiame rajono tarybos posėdyje, įvykusiame sausio 29 dieną, rajono tarybos narys A. Brazas mero paklausė:

– Mere, ar teismas pasibaigė dėl direktorės automobilio panaudojimo?

– Tos informacijos, bent aš, kaip meras, negavau,– nuskambėjo mero V. Andrulio atsakymas.

Gal ir negavo, o gal ir gavo, tačiau nesiima tyrimo? Pasirodo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiamą nutartį priėmė 2014 metų lapkričio 27 dieną. Negi per du mėnesius nutartis nepasiekė mero?

Priminsime visą šios teismų karuselės istoriją.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) gavo skundą, kuriame nurodoma, kad Kelmės savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė, nustačiusi tarnybinio automobilio laikymo vietą prie savo namų, jį naudoja ir ne tarnybinei veiklai.

VTEK 2013 metų kovo 26 dienos posėdyje nusprendė, kad „Kelmės rajono savivaldybės administracijos vadovė Irena Sirusienė pažeidė Įstatymo reikalavimus.

Nustatyta, kad tapusi Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktore Irena Sirusienė išleido įsakymą jai priskirtą tarnybinį automobilį laikyti prie namų Tytuvėnuose ir juo važinėjo į darbą Kelmės rajono savivaldybėje ir atgal.

Konstatuota, kad tokiais veiksmais I. Sirusienė pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 6 punktų nuostatas, įpareigojančias ją: pareigas vykdyti nešališkai bei sąžiningai; vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra, o taip pat draudimus naudotis tarnybinėmis pareigomis asmeninei naudai gauti bei naudotis valstybės ar savivaldybės valdomu turtu ne tarnybinei veiklai.

Atsižvelgdama į tai Komisija Kelmės rajono merui nusprendė siūlyti:

1. imtis priemonių, kad I. Sirusienės išleistas įsakymas dėl savivaldybės tarnybinio automobilio laikymo prie jos namų, kaip prieštaraujantis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms, būtų nedelsiant panaikintas. Užtikrinti, kad būtų nustatytos savivaldybės tarnybinių automobilių naudojimo ir saugojimo taisyklės, užkertančios kelią galimiems piktnaudžiavimo atvejams ateityje;
2. inicijuoti administracines procedūras išlaidoms, atsiradusioms dėl savivaldybei priklausančio tarnybinio automobilio naudojimo ne tarnybos reikmėms, išieškoti iš I. Sirusienės asmeninių lėšų;
3. už Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo draudžiančių ir įpareigojančių nuostatų pažeidimus, kelti klausimą dėl tarnybinės nuobaudos Irenai Sirusienei, paskyrimo.“

Tuomet Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorė I. Sirusienė, nesutikdama su VTEK sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2013 metų lapkričio 4 dieną sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, „remdamasis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 1 straipsniu, padarė išvadą, kad pareiškėja, priimdama Įsakymą, pasielgė taip, jog iškilo abejonių, kad egzistuoja interesų konfliktas, kadangi jai priskirtas tarnybinis automobilis galėjo būti laikomas jos gyvenamojoje vietoje ir ji turėjo galimybę tuo automobiliu naudotis ne tik tarnybos tikslais. Tą patvirtina ir Kelmės rajono savivaldybės darbuotojų skundas Komisijai. Remdamasis Taisyklių 2 punktu, Administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo 8 punktu, Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja pateko į interesų konflikto situaciją ir privalėjo imtis priemonių šiai interesų konflikto situacijai pašalinti, t. y. nusišalinti nuo Įsakymo priėmimo, tačiau to nepadarė ir pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Teismas pažymėjo, kad nėra kvestionuojama pareiškėjos, kaip Administracijos direktorės, teisė ir pareiga vykdyti funkcijas, nustatytas Tarybos sprendimais ar kitais teisės aktais. Tačiau tai turi būti daroma būdais, kurie nekeltų abejonių, jog yra interesų konfliktas, kaip to reikalauja Įstatymo 3 straipsnio 2 punktas.                       Teismo vertinimu, valstybės tarnyboje dirbančio asmens pareigų priešprieša turi būti sprendžiama Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytu būdu – suteikiant viršenybę pareigai vengti interesų konflikto […] teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad įsakymu buvo patvirtintas ne tik jai priskirto, bet ir visų kitų savivaldybės administracijos tarnybinių automobilių saugojimo vietų ir asmenų, atsakingų už transporto naudojimo kontrolę, sąrašas, be to, ji yra Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos pirmininkė, todėl pagal Taisyklių 20 punktą turėjo teisę nustatyti automobilio laikymo vietą savo namuose. Teismo vertinimu, šie argumentai nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėja, priimdama Įsakymą, kuriuo, be kita ko, nustatė jai priskirto automobilio saugojimo vietą savo gyvenamosios vietos adresu, sukėlė abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas, ir privalėjo vadovautis Įstatymo nustatytomis priemonėmis šiam konfliktui išvengti. Dėl to teismas padarė išvadą, kad pareiškėja, priimdama Įsakymą, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimą, todėl VTEK sprendimo dalį dėl šio pažeidimo laikė teisėta ir pagrįsta.

[…] Teismo vertinimu, norint konstatuoti, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktus, reikia nustatyti, kad ji gavo asmeninės naudos pasinaudojusi savo pareigomis ir naudojosi savivaldybės valdomu turtu ne tarnybinei veiklai.

Teismas, ištyręs į bylą pateiktus automobilio „VW Passat“ kelionės lapus, padarė išvadą, […] kad iš kelionės lapų negalima daryti išvados, jog pareiškėja Irena Sirusienė tarnybiniu automobiliu naudojosi ne tarnybinei veiklai, ir kad pasinaudojusi tarnybiniu automobiliu ne tarnybinei veiklai gavo asmeninės naudos. […] Atsakovas (VTEK) nepateikė jokių kitų objektyvių įrodymų, išskyrus aptartus kelionės lapus, patvirtinančių, kad pareiškėja tarnybiniu automobiliu naudojosi ne tarnybinei veiklai ir kad gavo iš to asmeninės naudos. Remdamasis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, teismas padarė išvadą, kad ginčijamo sprendimo dalis dėl Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktų pažeidimų nurodytų Viešojo administravimo įstatymo nuostatų neatitinka. Iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti išvados, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktus, todėl ši Komisijos sprendimo dalis panaikinta.

Remdamasis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas padarė išvadą, kad Komisija ginčijamame sprendime pagrįstai pasiūlė Kelmės rajono savivaldybės merui imtis priemonių, kad 2012 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. A-658, kaip prieštaraujantis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatoms, būtų nedelsiant panaikintas, bei užtikrinti, kad būtų nustatytos savivaldybės tarnybinių automobilių naudojimo ir saugojimo taisyklės, užkertančios kelią galimiems piktnaudžiavimo atvejams ateityje. Be to, įvertinęs Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 29 straipsnio 6 dalies 4 punkto nuostatas, teismas padarė išvadą, kad VTEK sprendime išdėstytas siūlymas kelti klausimą dėl tarnybinės nuobaudos Irenai Sirusienei skyrimo už Įstatymo draudžiamų ir įpareigojančių nuostatų pažeidimus laikytinas pagrįstu. Tačiau įvertinus tai, kad nebuvo konstatuotas Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktų pažeidimas, Komisijos sprendime išdėstytas siūlymas inicijuoti administracines procedūras išlaidoms, atsiradusioms dėl savivaldybei priklausančio tarnybinio automobilio naudojimo ne tarnybos reikmėms, išieškoti jas iš I. S. asmeninių lėšų, laikytas nepagrįstu, todėl panaikintas.“

Tuomet apeliaciniu skundu pareiškėja Irena Sirusienė (apeliantė), Kelmės savivaldybės administracijos direktorė, kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

„Apeliaciniu skundu pareiškėja Irena Sirusienė prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalį, kuria atmesta jos skundo dalis dėl VTEK sprendimo, ir jos skundą tenkinti visiškai.

Apeliantė nurodo argumentus, kurie išdėstyti skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai paaiškina, jog pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Administracijos direktorė turi teisę tvirtinti savivaldybės tarnybinių ir netarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisykles, kartu nurodydamas, kad tik jos pačios tarnybinio automobilio naudojimo tvarkos nustatymas sukelia interesų konfliktą. Tačiau tuo pačiu nurodė, jog turi būti panaikintas visas Įsakymas, kaip prieštaraujantis Įstatymo nuostatoms, nors Įsakyme yra nustatytos naudojimo taisyklės ir kitiems savivaldybės darbuotojams. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėja, būdama Administracijos direktore, atsako už Tarybos sprendimų įgyvendinimą ir joks kitas asmuo negali priimti aktų, įgyvendinančių Tarybos sprendimus, todėl draudžiant pareiškėjai priimti įsakymą dėl tarnybinių automobilių saugojimo, Administracijoje nelieka pareigūno, turinčio įgalinimus šį klausimą išspręsti. Irenos Sirusienės nuomone, nusišalinimas nuo tokio klausimo sprendimo pažeistų viešąjį interesą. Apeliantės vertinimu, teismo sprendimas prieštaringas – nurodė, kad pareiškėja, priimdama Įsakymą pasielgė taip, jog iškilo abejonių dėl interesų konflikto, tačiau kartu pripažino, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėja tarnybiniu automobiliu naudojosi asmeniniais tikslais. Be to, […] nurodo, kad aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiškia interesų konflikto buvimo. Pažymėjo, kad šiuo atveju nėra galimybės realizuoti Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes Taisyklės priimtos dar iki jai tampant Administracijos direktore.

Atsakovas VTEK apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti VTEK 2013 m. kovo 26 d. sprendimą.

Apeliaciniame skunde atsakovas išdėsto panašius argumentus, kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai paaiškina, kad pareiškėjos 2012 m. II pusmečio kelionės tarnybiniu automobiliu yra nesusijusios su valstybės tarnybos reikmėmis, todėl ji pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktus. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas, kadangi pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiga įrodyti tarnybinį veiklos pobūdį tenka pačiam valstybės tarnautojui […]. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose ir žodžiu Komisijos posėdyje buvo išdėsčiusi priešingą įvykių versiją nei vėliau teismui pateiktuose pareiškėjos advokatui adresuotuose dokumentuose, todėl šių dokumentų turinys turėtų būti vertinamas kritiškai.

Apeliaciniame skunde pareiškėja akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko nepakeistu Komisijos sprendimo siūlymą Kelmės rajono savivaldybės merui imtis priemonių, jog visas Irenos. Sirusienės 2012 m. liepos 11 d. išleistas įsakymas Nr. A-658, kaip prieštaraujantis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms, būtų nedelsiant panaikintas. Apeliantės nuomone, ginčas kyla tik dėl tos Įsakymo dalies, kuria jai priskirto automobilio laikymo vieta numatyta ir prie jos namų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs VTEK sprendimo rezoliucinę dalį, sprendžia, kad nurodyti pareiškėjos argumentai nesudaro pagrindo pripažinti sprendimą neteisėtu.

Visų pirma pažymėtina, kad VTEK pasiūlymas yra adresuotas merui ir jam yra pasiūlyta imtis konkrečių priemonių, todėl būtent merui toks siūlymas sukelia konkrečias teisines pasekmes ir įpareigoja jį imtis atitinkamų veiksmų, o tuo pačiu, nesutinkant su siūlymu, imtis teisinių priemonių. Be to, Įsakymo atskiruose punktuose yra numatytos teisės ir pareigos kitiems asmenims, ne pareiškėjai, o pareiškėja nėra įgaliota ginti jų interesus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Komisijos sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktas yra rekomendacinio pobūdžio, jame išdėstytas siūlymas merui, kas rodo, jog asmuo, kuriam jis adresuotas, turi diskreciją pasirinkti jo įvykdymo metodus.

Patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išanalizavo bei teisingai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija nutaria: pareiškėjos Irenos Sirusienės ir atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos apeliacinius skundus atmesti;

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.“

Teismų karuselė baigėsi. Įdomu, ar administracijos direktorė Irena Sirusienė sulauks tarnybinio patikrinimo?