Kapinių vandalai

Alvydas GEŠTAUTAS

Į „Bičiulio“ redakciją paskambinusi kelmiškė Nijolė Rutkauskienė guodėsi, kad kapas, kuriame palaidoti jos artimo žmogaus palaikai, jau ne kartą buvo išniekintas. Vyras mirė prieš aštuonerius metus. Pasak ponios Nijolės, ji ant vyro kapo jau keturis kartus sodino dekoratyvines pušeles, ir jos buvo išrautos. O paskutinį kartą kapinių niekintojai ne tik išrovė pušelę, bet ir viržius bei pavogė vazą.

Žinoma, kapinių prižiūrėtoja prie kiekvienos kapavietės nepastovės. O kapus niekina, nuo jų gėles, netgi po laidotuvių vainikus, skaldelę vagia ilgapirščiai.

Tokiais atvejais galima apeliuoti tik į niekadėjų sąžinę. Žinoma, jei šie jos dar nors kruopelytę turi. Kapinių niekinimas – žiaurus vandalizmas. Prisipažinsiu, jei žinočiau, kad prieš mane ateina kapinių vandalas, labai išsigąsčiau. Mano subjektyviu suvokimu, jei žmogaus ranka pakyla nuo mirusiojo amžinosios poilsio vietos rauti gyvą pušelę ar gėlelę, toks padaras gali ir gyvam žmogui „nurauti“ galvą.