Kas pretenduos į mero postą?
Alvydas GEŠTAUTAS
Kritikuojame Seimą, kad nuolat keičia įstatymus, kitus teisės aktus. Kartais net du trečdaliai posėdžio darbotvarkės skirti vien įstatymų pataisoms. Daugiausia, beveik 300 kartų, keistas Vietos savivaldos įstatymas. Ne ką mažiau kartų keitėsi ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas. Nuo 1990 m. septynis kartus rinkome rajono tarybą, ir vis pagal daugiau ar mažiau pakeistą tvarką. 2015-ųjų metų vasario pabaigoje vyksiantys savivaldos rinkimai vėl bus organizuojami pagal naują tvarką. Svarbiausias pakeitimas – tiesioginiai merų rinkimai. Savivaldybių vadovai bus renkami vienmandatėje apygardoje, t.y. rinkėjai turės teisę balsuoti už konkretų pretendentą. Meru išrinktas bus tas, kuris surinks daugiau kaip 50 proc. balsų nuo rinkimuose dalyvavusių žmonių skaičiaus. Jei tokia laimė nenusišypsos nė vienam pretendentui, tuomet bus rengiamas antrasis rinkimų turas, kuriame varžysis du daugiausiai balsų gavę kandidatai.
Šios vietinės valdžios rinkimų pataisos priimtos po aštrių diskusijų. Stebina, kad aršiausi oponentai buvo konservatoriai-krikdemai. Keistas ir jų lyderio Andriaus Kubiliaus nusistatymas prieš tiesioginius savivaldos lyderių rinkimus. Šis politikas dar 1995 m. kovo viduryje Kražiuose žmonėms aiškino, kad ir seniūnus, ir merus reikia rinkti tiesiogiai. Kodėl pasikeitė nuomonė? Prieš tiesioginius mero rinkimus buvo ir kitoms partijoms atstovaujančių politikų. Politologų teigimu, prieš tiesioginius savivaldos vadovų rinkimus politikai pasisakė dėl to, kad rajonuose neturi iniciatyvių, charizmatiškų asmenybių. Ir kai kurie merai baiminasi, kad gali rajono taryboje neturėti politinio užnugario. Tarkim, dešiniųjų meras (tiesiogiai bus išrinktas taip pat tarybos nariu) turės dirbti su kairiųjų politikų dauguma. Bet ar tai problema? Juk dešiniųjų remiama prezidentė Dalia Grybauskaitė dirba su kairiųjų kontroliuojamu Seimu ir Vyriausybe. Priešingai, tokiu atveju dešinysis meras turės ieškoti sutarimo su kairiųjų dauguma. Tuo pačiu priimant sprendimus bus pristabdytas „buldozerinis“ balsavimo būdas. Žinia, mūsų rajono taryboje yra 25 nariai. Likusieji 24 bus renkami kaip ir anksčiau – pagal partinius sąrašus, kuriuos rinkėjai galės reitinguoti. Tiesa, mero įgaliojimai bus ne ką didesni nei dabar. Pavyzdžiui, jis skirs komitetų pirmininkus bei jų pavaduotojus. Iki šiol pastaruosius demokratiškai rinkdavo patys komitetai. Be to, merui pareikšti nepasitikėjimą nebeužteks 13 balsų. Reikės, kad jam nepasitikėjimą pareikštų mažiausia du trečdaliai politikų.
Viešoje erdvėje jau diskutuojama, kas pretenduos į mūsų rajono vadovo postą. Didžiausią įtaką rajono taryboje turinčios socialdemokratų lyderis, dabartinis meras Vaclovas Andrulis šiuo metu gydosi, todėl jo netrukdėme. Iki šiol ne vienas parlamentaras iškeitė Seimo nario mandatą į mero postą. Gal to sieks ir mūsų Seimo narė socialdemokratė Alma Monkauskaitė?
– Apie tai net negalvoju,- atsakė Seimo narė. – Aš gavau rinkėjų įgaliojimą ketverius metus dirbti Seime. Žmonių pasitikėjimą ir toliau stengiuosi pateisinti. Esu nuosekli ir nesiblaškau. Dar po 2011 metų rajono tarybos rinkimų man buvo siūlomas šis postas. Jo atsisakiau, nes partijos bičiuliams buvau davusi sutikimą kandidatuoti į Seimą. Manau, kad dabartinis meras Vaclovas Andrulis yra tinkamiausias žmogus, galintis dalyvauti mero rinkimuose. Yra ir kitas variantas. Pagalvokime, gal atėjo laikas pasitikėti ir mere moterimi. Pas mus moterų, galinčių vadovauti rajonui, yra.
Priminsime, kad nuo 2003-iųjų, t.y. jau ketveriuose savivaldos rinkimuose žmonės galėjo reitinguoti kandidatus. Visus keturis kartus daugiausia pirmumo balsų ne tik iš socdemų partijos, bet apskritai iš visų kandidatų į vietos valdžią gavo buvęs Seimo narys Zenonas Mačernius.
Šio socdemų rajono garbės pirmininko ir rajono tarybos nario paklausėme: ar nebandys dar kartą rajono rinkėjų valia pelnyti populiariausio politiko titulą.
– Prabėgo daugiau kaip dveji metai, kai nebedirbu etatinio darbo savivaldybėje,- „Bičiuliui“ sakė rajono socialdemokratų patriarchas. – Sakoma, niekada nesakyk „ne“. Ir aš nesakau. Vandenį galėčiau padrumsti. Bet stebiu savivaldybės darbą, paisysiu kokia bus situacija tose rajono gyvenimo srityse, kurios yra vietinės valdžios kompetencijoje, kreipsiu dėmesį į investicijų politiką ir t.t.
Penkerius metus rajonui vadovavo tuomet dar nesusijungę konservatoriai ir krikščionys demokratai. Dabar šios partijos susijungusios. Konservatorių-krikščionių demokratų lyderis, rajono tarybos narys Egidijus Ūksas mums sakė:
– Dar pavasarį, kai nebuvo priimtos teisės aktų pataisos, susijusios su tiesioginiais merų rinkimais, mūsų partijos skyrius reitingavo kandidatus į rajono tarybą. Likimas lėmė, jog sąrašo vedliu aš turėjau būti. Dabar situacija pasikeitė. Rudenį vėl rinksimės ir tarsimės. Tačiau turbūt kandidatuoti į merus teks man. Turiu darbo patirties ne tik rajono taryboje, bet ir mero rinkimų varžytuvėse.
Priminsime, kad E. Ūksas kandidatavo 2011 m. su socdemu Kostu Arvasevičiumi į rajono vadovo postą. Bet tada sėkmė lydėjo kairiųjų kandidatą.
Opozicijoje esančios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, kurios frakcija turi šešis narius, t.y. vienu mažiau nei valdančiojoje daugumoje dominuojantys socdemai, rajono skyriaus pirmininkas Juozas Rimkus buvo diplomatiškas:
– Yra nerašyta taisyklė – į svarbiausią postą Lietuvoje kandidatuoja politinės organizacijos vadovas, o rajone – jos skyriaus pirmininkas. Bet neužmirškime, kad kitų metų savivaldos rinkimuose reikės dviejų lyderių: kandidato į mero postą ir partijos sąrašo vedlio. Bet mūsų sąjunga turi daug savo darbu rajone populiarių žmonių. Savivaldos rinkimuose pirmenybę teiksime dabar rajono taryboje atstovaujantiems mūsų frakcijos nariams.
Valdančiojoje daugumoje dirba ir du partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai. Šios partijos rajono skyriui vadovauja savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vincas Metrikis. Jo teigimu, į mero postą negali pretenduoti žmogus „iš gatvės“, t.y. be politinės veiklos patirties.
– Likimas lėmė, kad aš tapau etatiniu politiku, iki šiol su viešuoju sektoriumi neturėjęs jokių reikalų,-„Bičiuliui“ sakė V. Metrikis. – Dabar suprantu, kad meras, norintis iškarto dirbti, o ne mokytis, privalo pirmiausia padirbėti žemesnėse pareigose: būti rajono tarybos nariu, jos komiteto pirmininku. Aš atėjau dirbti į savivaldybę „žalias“, iš kitos veiklos srities. Pamenu, daug turėjau mokytis. Kartais pagalvoju, kad viskas būtų buvę lengviau, jei prieš tai vieną kadenciją būčiau padirbėjęs rajono taryboje ir susipažinęs su vietinės valdžios „virtuve“. Dabar turiu ir žinių, ir patirties, tad galiu visa tai panaudoti ir aukštesnėse pareigose.
Neseniai valdančiajai daugumai priklausančios į Liberalų sąjūdžio rajono skyrių įsiliejo Liberalų ir centro sąjungos vietiniai politikai, kuriems vadovavo vicemeras Kęstutis Bilius. Pasipildžiusio naujais nariais Liberalų sąjūdžio rajono skyriaus pirmininku ir toliau liko verslininkas, rajono tarybos komiteto pirmininkas Petras Račkauskas. Viešojoje erdvėje pasigirdo teiginių, jog šis verslininkas pretenduoja į merus.
– Pirmiausia džiaugiuosi, kad Kęstučio Biliaus vadovaujami liberalcentristai nepanoro dalyvauti kitų jų kolegų „vedybose“ su Artūro Zuoko vadovaujama politine organizacija „Taip.“,- „Bičiuliui“ sakė P. Račkauskas. – Kadangi partija pasipildė naujais nariais, įvardinti kandidato į mero postą neskubame. Ir aš girdėjau kalbų, kad Račkauskas veržiasi į merus. Tikrai nesiveržiu. Paisau ir savo amžiaus. Apskritai, norėčiau, kad ir Seime, ir savivaldoje įsitvirtintų trisdešimtmečiai ar keturiasdešimtmečiai. Juk Estijoje ne tik vietinėje, bet ir šalies valdžioje dominuoja tokio amžiaus žmonės. Pas mus to nėra, nors partijos skelbia, kad turi daug išmintingų jaunų žmonių. Bet nei Lietuvoje, nei rajone jie neužima strateginių postų. Jei ir yra perspektyvūs, tai ir liks amžinai perspektyviais. Manau, kad ir meras, ir rajono tarybos nariai turi būti jauni, veržlūs, ambicingi. Gaila, bet jų valdžioje nematome. Jei vienas kitas patenka į partijų kandidatų sąrašus, yra „nereitinguojami“. Kodėl? Atsakymas paprastas. Rinkimuose aktyviausi senjorai. Jie ir balsuoja už bendraamžius.