Kelmės stotelėje – vėl „Atokios stotys“. Kelmėje pristatytas naujas žemaičių ir aukštaičių poetinės kūrybos almanachas

Bronislavas KLIMAŠAUSKAS

Utenoje gyvenančio poeto ir leidėjo Vytauto Kazielos iniciatyva šiemet išleistas jau ketvirtasis periferijoje gyvenančių žemaičių ir aukštaičių poetinės kūrybos almanachas „Atokios stotys“, kuris praėjusį penktadienį pristatytas Kelmės Žemaitės viešojoje bibliotekoje. Pristatyme dalyvavo iš Utenos atvažiavę Vyt. Kaziela ir Regina Katinaitė-Lumpickienė, tytuvėniškis Vytautas Šimkūnas, kelmiškiai – Rašytojų sąjungos narė Ona Jautakė ir Viktoras Gulbinas. Visų jų eilėraščiai paskelbti šiųmetėse „Atokiose stotyse“.

Vakarą vedusi O. Jautakė jį pavadino kameriniu, nes dėl įvairių priežasčių stigo klausytojų, tačiau šią situaciją ironišku pastebėjimu sušvelnino V. Kaziela:

– Džiaugiuosi, kai atvažiavęs randu pustuštę salę – vadinasi, žmonės pradėjo geriau gyventi, nes poezija reikalinga tada, kai tau sunku, kai reikia kažko artimo. Tada imi į rankas eilėraščių knygelę ir jai pasipasakoji visus širdį užgulusius negerumus.

Pasak V. Kazielos, ketvirtajame almanache – beveik 30 autorių. Daugelio jų pavardės – girdėtos, bet yra ir visai negirdėtų. Į antrąjį ir trečiąjį almanachus pateko po tris jau mirusių poetų pavardes ir jų kūryba, o ketvirtajam buvo atrinkta dviejų velionių poezija, tačiau, pradedant spausdinti knygelę, Amžinybėn išėjo trečias autorius, todėl ši liūdna statistika susilygino. Čia galima pasiskaityti atokaus Rokiškio rajono kaimo gyventojo, auginančio gyvulius ir prenumeruojančio mėnraštį „Metai“, Jono Balaišio eilėraščių, kurie buvo pastebėti ir teigiamai įvertinti viename literatūriniame vakare. O Dalia Tamošauskaitė iš Skuodo pati pasiprašė į almanachą, parašė laišką leidėjui ir atsiuntė savo kūrybos. Taip ar panašiai į almanachą ateina nauji autoriai.

Kaziela pažymėjo, kad „Atokios stotys“ neatsirado šiaip sau – pribrendo laikas suvienyti Lietuvos provincijoje gyvenančius poetus, kurie lieka nepastebėti, nors jų kūryba dažnai niekuo nenusileidžia pripažintiems autoriams. Gaila, kad išleistas knygas kol kas stengiamasi nutylėti, nors su „Atokiomis stotimis“, kaip sakė garbingas svečias, „mes visi augame.“

Utenos kultūros centre dirbanti R. Katinaitė-Lumpickienė prisipažino turinti sūnų, du vaikaičius bei… katiną ir eilėraščiuose niekaip nenorinti pabėgti iš gimtosios žemės, todėl rašanti tarmiškai. Ją vakaro vedėja pavadino poete su aiškia Aukštaitijos žyme. Apskritai, O. Jautakė, pasinaudodama žinomų literatūrologų Viktorijos Daujotytės, Valdemaro Kukulo, taip pat internete paskelbtais nežinomų poezijos mylėtojų komentarais, kūrybiškai pristatė eilėraščius skaičiusius ketvirtųjų „Atokių stočių“ autorius. Pavyzdžiui, Vyt. Šimkūną ji pavadino „trupučiu tuo ir trupučiu tuo“, nes pagal dokumentus jis – aukštaitis nuo Švenčionių, o pagal ilgoką gyvenimo tarpsnį Tytuvėnuose – lyg ir žemaitis. V. Gulbino poezija – juvelyriškai klasikinė, nušlifuota ir visa – apie meilę. O pati O. Jautakė, 2003 metais išleidusi pirmąjį eilėraščių rinkinį „Debesis virš akivarų“, sakėsi išgirdusi kardinaliai priešingų nuomonių: viena skaitytoja apgailestavo, neradusi rinkinyje nė vieno posmo apie meilę, o vienas kunigas pasidžiaugęs: „Gražūs tie tavo eilėraščiai, ir visi – apie meilę“. Tai dar kartą parodo, koks nenuspėjamas ir asmeniškas yra poezijos poveikis. Beje, daugelis O. Jautakės skaitytų eilėraščių buvo dedikacijos: jie skirti tėvui, taip pat buvusiam bendradarbiui ir jautriam jos kūrybos vertintojui Vaclovui Paulauskui, buvusiam Kražių parapijos klebonui Alionidui Budriui, aprodžiusiam bažnyčios požemius, poetei Onei Baliukonei.

Akompanuodamas gitara, į renginį dainuojamąja poezija gražiai įsiterpė V. Gulbinas.

Rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Algis Krutkevičius, padėkojęs už gero lygio kūrybą, apgailestavo, kad šiandien, kai koncertines programas keičia įvairūs projektai, ir poezijos gerbėjų salės lieka tuštesnės, o televizija formuoja per daug pragmatišką poezijos suvokimą, nors poezija pirmiausia suvokiama emociškai.

Daug šiltų proziškų ir eiliuotų žodžių almanache susibičiuliavusiems Aukštaitijos ir Žemaitijos poetams, almanacho leidėjams tarė kelmiškiai literatai Vaclovas Liubinas, Jadvyga Šimkienė, Jadzė Gaupšienė, mokytoja Dalia Griškevičienė ir kiti, o bibliotekos direktorė Rita Grišienė įteikė svečiams atminimo dovanėles.