Kelmiškiai raginami ėjimą pėsčiomis rinktis kaip susisiekimo būdą

Jei į darbą vykstate automobiliu, dirbate protinį darbą prie rašomojo stalo, o grįžę namo patogiai įsitaisote ant sofos, dėl menko fizinio aktyvumo kyla grėsmė jūsų sveikatai. Moksliniu tyrimu nustatyta, kad po 10 minučių aktyvaus pasivaikščiojimo suintensyvėja raumenų veikla ir kraujotaka, o tai sumažina žalingą net trijų valandų sėdėjimo poveikį kojų arterijoms. Todėl net ir trumpi kasdieniai pasivaikščiojimai yra būtini.

Judėjimas gali atitolinti senatvines ligas

Kineziterapeutė Jurgita Veliulytė tvirtina, kad kasdienis judėjimas yra tiesiog gyvybiškai būtinas, nes padeda išvengti su sąnariais, raumenimis ir kaulais susijusių problemų, be jo sąnariai praranda poreikį judėti. Specialistės teigimu, aktyvus judėjimas yra smegenų ligų – Alzheimerio ligos, senatvinės demencijos – profilaktinė priemonė ir gali atitolinti šių ligų atsiradimą. Pašnekovė tikina, kad judėti būtina ištisus metus ir kasdien. 

„Kaip ir mes valgyti, taip ir mūsų kūnas nori judėti visais metų laikais. Žmonės žiemą dažnai priauga svorio ne dėl to, kad daugiau valgo, o todėl, kad mažiau išnaudoja savo judėjimo išteklių. Užsikuria visas maisto kaupimo, sandėliavimo procesas, mes neišnaudojame tų maisto medžiagų, kurias suvartojame, pasikeičia ir insulino, ir gliukozės apykaita, kitaip pradeda funkcionuoti „moteriški hormonai“. Tamsiuoju metų laiku sutrinka mūsų organizmo hormoninė veikla, blogiau miegame, prastesnė mūsų psichologinė savijauta, būname emociškai labiau pažeidžiami, mus lanko depresyvios nuotaikos. Mažiau judėdami dar labiau pabloginame savo psichologinę būklę. Jeigu žiemą būtume aktyvesni, mūsų psichologinė būklė būtų geresnė ir turėtume daugiau energijos“, – teigia kineziterapeutė.

Vaikščioti pėsčiomis tinkamos bet kokios oro sąlygos

„Anksčiau į darbą keliaudavau pėsčiomis, nes iki jo man būdavo labai netoli – vos puskilometris. Ir dabar, jau sulaukusi pensijos, visur mėgstu eiti pėstute. Jei reikia nukakti kur tolėliau, tarkime, į už 8 kilometrų esančias kapines, važiuoju dviračiu. Vaikščioti man – vienas malonumas. Prasto oro nebūna, yra tik bloga apranga, tad tereikia apsiauti patogią avalynę, tinkamai apsirengti ir norėti vaikščioti“, – teigia kelmiškė Onutė Vasiliauskaitė, kuriai prieš 10 metų buvo pakeistas klubo sąnarys.

Kelmiškė Salomėja Andruškienė taip pat tikina, kad vaikščiojimas jai teikia malonumą. Kasdien į darbą pėsčiomis ji vaikštanti jau seniai. Kelionė nuo namų iki darbo jai užtrunka 15–20 minučių.

„Kai darbas sėdimas, vaikščioti man smagu nepaisant oro sąlygų. Nebent ne taip malonu, kai vėjuota ir lyja. Bet šiaip Kelmėje visur viskas sutvarkyta ir vaikščioti tikrai patogu, tereikia noro“, – teigia S. Andruškienė.

Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Lina Balčiūnienė teigia pastebėjusi, kad žmonės Kelmėje vis labiau linkę vaikščioti pėsčiomis. Pasak jos, pastate, kuriame įsikūręs visuomenės sveikatos biuras, nėra aikštelės, kurioje galima būtų palikti automobilį, dėl to žmonės dažnai atžingsniuoja patys.

Gatvės pritaikytos negalią turintiems žmonėms

„Kelmėje vaikščioti pėsčiomis patogu: sutvarkytos centrinės gatvės, yra dviračių ir pėsčiųjų takų, dauguma šaligatvių patogūs regėjimo negalią turintiems žmonėms, pritaikyti posūkiai, nuvažiavimai nuo šaligatvių. Renovuojant centrinę Kelmės gatvę, ji ir kitos centro gatvės buvo pritaikytos regėjimo ar judėjimo negalią turintiems žmonėms, įrengti priėjimai prie parduotuvių, poliklinikų. Dabar patogu važiuoti ir su vaikų vežimėliais. Tiesa, sutvarkytas ne visas miestas, tik centras“, – situaciją pristato Visuomenės sveikatos biuro direktorė Lina Balčiūnienė.

Kelmės rajono savivaldybės duomenimis, per paskutinius keletą metų buvo rekonstruota apie 5 km pėsčiųjų dviračių takų Kelmėje, Tytuvėnuose ir Užventyje.

Nuo metų pradžios Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje keleiviai autobusais vežami nemokamai. Savivaldybė yra išdavusi 36 leidimus vežti keleivius vietiniais (priemiestiniais) maršrutais, jie pritaikyti prie mokinių vežimo į mokyklas poreikių ir atitinka gyventojų poreikius, todėl nesunku iš rajono atvykti į miesto centrą ar gydymo įstaigas viešuoju transportu.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

(Reklama)

Maziliausko nuotr.