Keturios naujos skulptūros papuošė Kelmę

<Loreta DIRBANAUSKAITĖ>

 Liepos mėnuo Kelmėje buvo išskirtinis. Ir ne tik savo permainingais orais. Šis mėnuo buvo gausus renginių. Tai šventė „Linas 2012“, sutapusi su 5–osiomis TAFISA žaidynėmis, 25–ieji žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų vasaros kursai bei kas dvejus metus Kelmėje vykstantis akmentašių simpoziumas. Pastarasis, beje, trukęs ilgiausiai, paskutinę liepos dieną baigėsi. Keturios skulptūros, sukurtos akmentašių iš Kelmės, Šiaulių ir Mažeikių, surado savo vietas Kelmėje.

Pirmoji skulptūra „Sargybinis“ pastatyta tarp Policijos komisariato ir teismo pastatų. Šios skulptūros autorius šiauliškis Kazys Bimba pasakojo, kad simpoziumo pradžioje buvo sugalvojęs kitą darbą. Tačiau šiai erdvei tiko būtent „Sargybinis“. Skulptūra „Sargybinis“, tai griežtų linijų žmogaus siluetas rankose laikantis kardą. Skulptūra be galvos. Autorius, pristatydamas savo skulptūrą, pajuokavo, kad sargybiniui galvos nereikia, jis juk ne politikas. Kazys Bimba žavėjosi Kelmės grožiu, švara, tvarka bei sakė, kad jam visada malonu čia dirbti.

Antroji skulptūra savo vietą rado Kelmės centre, parkelyje prie šviesoforo. Jos autorius šiaulietis Jonas Vaicekauskas. Beje, abu šiauliečiai skulptoriai dalyvavo visuose akmentašių simpoziumuose. J. Vaicekausko „Amuletas“ kelmiškius turėtų saugoti nuo blogio, nelaimių. Šį kartą kuriant skulptūrą buvo atitolta nuo J. Liaudanskio kūrybos tradicijų. Jei Juozui Liaudanskiui buvo svarbu išryškinti akmens natūralią faktūrą, tai ši J. Vaicekausko skulptūra išsiskiria savo glotnumu, kviečiančiu paliesti skulptūrą. Seniau buvo tikima, kad amuletas, kuo dažniau liečiamas ar nešiojamas, apsaugo nuo pikto. Bet svarbu tuo ir tikėti. Skulptūrą autorius kūrė pagal neolito laikotarpiu (III tūkst. pr. Kr.) pagamintą gintarinį amuletą iš Juodkrantėje rasto lobio.

Mažeikiškis skulptorius Paulius Daujotis savo skulptūrai, kuri vietą rado priešais „Šnekorių užeigą“, pavadinimo nesugalvojo. Kelmės kultūros centro direktorius Arnas Arlauskas juokavo, kad kiekvienas kelmiškis pavadinimą šiai skulptūrai galės sugalvoti pagal savo sugedimo laipsnį. Ir čia pat sukūrė šios skulptūros atsiradimo legendą. Pasak Arno, per bendrabučio langus uošvienė, pamačiusį prie sienos rymantį žentą, jį prakeikusi, o šis virtęs akmeniu.

Ketvirtoji skulptūra, sukurta kelmiškio skulptoriaus Valdo Bandzos, pastatyta prie Kražantės užtvankos. „Žuvies“ skulptūra tarsi parodo Kražantės upėje mėgstantiems žvejoti kelmiškiams, kokią čia žuvį galima sugauti. Autorius sakė, kad žuvis keis spalvą. Jei lis lietus, žuvis bus tamsi, jei švies saulė, ji – šviesi. Kažkuris iš svečių pajuokavo, kad šalia reikėtų įamžinti ir žveją. Tada buvo prisiminta ir Kelmės trijų nykštukų skulptūrų istorija.

Penktojo akmentašių simpoziumo dalyvių darbus tradiciškai buvo pakviestas įvertinti Šiaulių universiteto profesorius Vytenis Rimkus. Jis džiaugėsi, kad akmentašių simpoziumas įsitvirtino Kelmėje. Visi darbai, pasak profesoriaus, įdomūs ir saviti, turintys literatūrinę potekstę. Iš vienos pusės jie modernūs, o iš kitos – siejasi su praeitimi. Profesorius Vytenis Rimkus sakė, kad gal ir gerai, jog buvo atitolta nuo Liaudanskio tradicijos. Kopijavimas – ne kūrybos kelias. Jis nebūtų atnešęs naudos nei miestui, nei kūrėjams.

Per penkis simpoziumus buvo sukurtos 26 skulptūros, kurios rado savo vietą įvairiose miesto vietose bei jį papuošė. Tai Kelmės miesto išskirtinis bruožas.

Nebuvo užmiršti simpoziumo dalyviai. Jiems padėkota, įteiktos atminimo dovanos. Ypatingai padėkota kelmiškiui skulptoriui Valdui Bandzai, be kurio pagalbos nebūtų įvykę pirmieji keturi simpoziumai. Tuomet akmentašiai dirbo su kelmiškio įrankiais, įranga. Tik šiemet akmentašiams sudarytos darbo sąlygos – atidarytos Akmentašių dirbtuvės. Neužmiršti liko ir ūkininkas iš Šaltenių Edmundas Baracevičius, dovanojęs akmenis, ir Kelmės profesinio rengimo centras, suteikęs skulptoriams nakvynę.

Po dvejų metų minėsime kelmiškio skulptoriaus J. Liaudanskio 110–ąsias gimimo metines. Tuomet, tikimės, įvyks šeštasis akmentašių simpoziumas. Būtų labai gražu, kad iki to laiko Kelmės valdžia rastų pinigų ir prie skulptūrų atsirastų lentelės su autoriaus pavarde bei skulptūros pavadinimu. To kvietė nepamiršti ir pabandyti šį sumanymą įgyvendinti Kraštotvarkos ir statybos skyriaus vyriausiasis architektas Vitalijus Kupreščenko.