Knygų mugėje – trys leidiniai apie Kražius

Vasario 23–26 dienomis Vilniuje Litexpo parodų rūmuose vyko 23-ioji Tarptautinė knygų mugė, kurią paįvairino penki šimtai renginių. Šiame populiariame renginyje buvo akcentų, susijusių su Kelmės rajonu.

Istorijos institutas išleido Dangiro Mačiulio ir Dariaus Staliūno beveik 800 puslapių monografiją „Kražių skerdynės“. Vasario 24 dieną Rašytojų kampe įvyko šios monografijos bei minėto instituto truputį anksčiau išleisto leidinio „1893 metų Kražių skerdynės. Senelių prisiminimai“ pristatymas. Beje, „Kražių skerdynių“ knyga iš spaustuvės buvo atvežta tiesiai į mugę. Ji atspausdinta per 11 dienų. Pristatyme be autorių apie šią knygą kalbėjo Vyskupų konferencijos generalinis sekretorius kunigas Kęstutis Smilgevičius bei Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Streikus. Pasisakė ir knygos autoriai. Plačiau apie šį pristatymą ir minėtas knygas parašysime vėliau.

Vasario 23-ąją knygų mugėje įvyko ir knygos „Kražių kolegijos šaltiniai, saugomi Jėzaus draugijos archyve Romoje, 1701–1773 T1, 2 antra dalis“ pristatymas. Šio leidinio pirmos dalies pristatymas įvyko 2020 metų Knygų mugėje. Knygą išleido Istorijos bei Lietuvių literatūros ir tautosakos institutai. Ją pristatė Darius Antanavičius (Istorijos institutas) ir Živilė Nedzinskaitė.

Pasak Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro muziejaus vedėjo Vyganto Mažono, Kražių Jezuitų kolegija, veikusi 1616-1773 m., paliko gilų įspaudą XVII-XVIII a. Žemaitijos dvasiniame ir kultūriniame gyvenime. Panaikinus jėzuitų ordiną 1773 m., likusiuose pastatuose iki XIX a. vidurio veikė skirtingos mokyklos – Edukacinės komisijos, vienuolių karmelitų ir Vilniaus universiteto Kražių gimnazija. XIX a. iš esmės vyko Kražių jėzuitų turto – tiek dvasinio, tiek materialinio palikimo – naikinimas. Naujojoje knygoje pateikiami šaltiniai yra pagrindas, be kurio neįmanoma pažinti Kražių kolegijos įsteigimo ir veiklos istorijos. Juolab, kad šiais metais sukanka 250 metų nuo Jėzuitų ordino panaikinimo ir Kražių kolegijos uždarymo.

Knygų mugėje veikė ir Lietuvos kultūros centrų alėja, kurioje savo kultūrinę veiklą pristatė kiekviena apskritis. Mūsų rajoną reprezentavo Kražių M. K. Sarbievijaus ir Pakražančio kultūros centrai. Pakražantiškiai daugiausia dėmesio skyrė tradicinei Sūrių šventei, o kražiškiai pristatė edukacines programas, šio istorinio miestelio paveldą, kitas vykdomas veiklas.

Mikalajūnaitės nuotraukos