Kokias minėsime atmintinas datas?

Į paskutinį savo kadencijos posėdį susirinko savivaldybės Tarybos sudaryta Valstybinių švenčių ir istorinių datų komisija, kuriai vadovauja mero pavaduotojas Egidijus Ūksas. Posėdyje kalbėta apie tai, kaip bus minimos šiais metais būsiančios sukaktys, ir aptartos artimiausių kitų metų paminėjimų perspektyvos.

Startavo intensyvios veiklos metai

Seimas 2023-iuosius yra paskelbęs Vlado Pūtvio-Putvinskio, Tremtinių ir politinių kalinių, Rusijos okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos metais. Priminsime, kad pastarasis įvykis yra įprasmintas atmintina data – Laisvės diena. Yra ir daugiau Seimo paskelbtų įvykių paminėjimo metų, tačiau jie su mūsų rajonu nesusiję. Pavyzdžiui, Vilniaus 700-ųjų metinių sukaktis.

Pasak Kelmės krašto muziejaus direktorės Danutės Žalpienės, Kultūros tarybai yra pateikta paraiška dėl mokslinės konferencijos organizavimo V. Pūtviui-Putvinskiui. Vieną paraišką muziejus jau buvo pateikęs ir norėjo animacijos pagalba pristatyti šio šviesuolio gyvenimą vaikams. Deja, Kultūros taryba šiam projektui lėšų neskyrė. Kadangi V. Pūtvis-Putvinskis buvo Šaulių sąjungos kūrėjas, dabartinė šaulių karta nori atnaujinti Joninių šventimą Graužikuose. Jos buvo čia švenčiamos, kai dar gyveno Emilija ir Vladas Putvinskiai.

Tremtinių ir politinių kalinių metams pagrindinis renginys vyks birželio14-ąją tradiciškai Kelmės kapinėse prie memorialo Tautos kančiai atminti. E. Ūksas paragino priminti mokykloms, kad jose Vilties ir gedulo diena būtų vėl plačiau paminėta, nes mokslo metai dar nebus pasibaigę. Kelmės krašto muziejus planuoja organizuoti Pilietiškumo pamoką.

Šiemet sukanka trisdešimt metų, kai rugpjūčio 31-ąją Lietuvą paliko paskutiniai okupacinės kariuomenės kariai. Į Lietuvą Sovietų sąjunga pirmuosius savo karinius dalinius įvedė dar 1939 m., o 1940 m. buvo įvestos dar gausesnės karinės pajėgos, ir mūsų valstybė liko okupuota. 1991 m. Sovietų sąjunga subyrėjo ir visas teises perėmė Rusija. Tad oficialiai kelis metus Lietuvoje buvo jau svetima ne Sovietų sąjungos, o Rusijos kariuomenė. Nuo 1994 m., kai Lietuvoje minima Laisvės diena, nuo tų pačių metų Kovo 11-osios akto signataro Antano Račo iniciatyva pradėti organizuoti tam skirti renginiai ir mūsų rajone. Nuo tų metų Kelmėje pagerbiamos vietos, kur įamžintas žuvusiųjų mūsų krašto žmonių už Lietuvos laisvę atminimas. Nuo tų pačių metų atnaujintos piligrimų eisenos iš Tytuvėnų į Šiluvą. Jos sovietmečių buvo pradėtos organizuoti 1978 m., t.y. prieš keturiasdešimt penkerius metus bei skirtos tikinčiųjų laisvėms ginti, o tuo pačiu nukreiptos vienokia ar kitokia forma prieš okupacinį režimą. Jų organizatorė Gema Stanelytė buvo teisiama Kelmėje. E. Ūksas pasiūlė kelio atkarpoje nuo Tytuvėnų iki Šiluvos pastatyti šioms eisenoms skirtą lentą ar kitokį akcentą, kuris primintų apie šias eisenas. Pats komisijos pirmininkas pasiruošęs susitikti su G. Stanelyte ir užrašyti jos prisiminimus. E. Ūkso nuomone, būtų galima užrašyti dar likusių sovietmečiu draustų ir jau laisvoje Lietuvoje atgaivintų pirmųjų eisenų dalyvių prisiminimus.

Rajone bus minimos ir kitos svarbios datos. Šiemet sukanka 160 metų, kai prasidėjo 1863–1864 metų sukilimas. Vienas jo vadų kunigas Antanas Mackevičius kilęs iš Pakražančio seniūnijoje esančio Morkių kaimo. Beje, šiemet sukanka 195 metai kai gimė šis sukilėlių vadas.

Pakražančio kultūros centras birželio 26 dieną organizuos rengin,į skirtą kunigui A. Mackevičiui atminti. Vyks žygis nuo minėto kultūros centro į Morkių kaimą, kur pastatytas paminklinis koplytstulpis. Ten bus perskaitytas pranešimas apie kunigo A. Mackevičiaus gyvenimą ir jo vaidmenį 1863–1864 metų sukilime.

Kelmės krašto muziejus birželio 19 dieną surengs edukacinę programą-išvyką, skirtą minėto sukilimo ir jo dvasinio lyderio A. Mackevičiaus gimimo metinėms paminėti. Išvykoje bus aplankytas Morkių kaimas ir Tytuvėnų krašto vietos, susijusios su šiuo sukilimu.

Ūkso nuomone, pirmiausia minėto sukilimo 160-ųjų metinių paminėjimo akcentas ir turėtų būti nukreiptas į Tytuvėnus, nes ten yra sukilėlių kapinės ir žymaus jo veikėjo Zigmanto Citavičiaus kapavietė. Beje, šiemet rugpjūčio 11 dieną sukaks 190 metų, kai gimė Z. Citavičius. Jo gimtoji vieta – Padubysys. Jis baigė Sankt Peterburgo kadetų mokyklą, tarnavo kavalerijos dalinyje, o 1853 metais suteiktas karininko laipsnis. 1856 m. grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Šaukoto (dabar Radviliškio rajonas) dvare. Prasidėjus 1863 metų sukilimui, buvo paskirtas Raseinių apskrities kariniu viršininku. Vykdydamas šias pareigas, rūpinosi gyventojų apginklavimu bei ginklų pirkimu iš Prūsijos. Tytuvėnų miške suorganizavo 300 vyrų sukilėlių būrį. Kai sukilėliai ruošėsi švęsti 1863 metų Velykas ant Tytuvos upelio kranto, vietinis valstietis Rusijos kariuomenei pranešė apie sukilėlių stovyklavietę. Įvyko kautynės, kuriose žuvo Z. Citavičius ir dar 40 sukilėlių. Dabartiniame Tytuvėnų regioniniame parke yra dar 1968 m. pastatytas paminklinis akmuo, žymintis sukilėlių palaidojimo vietą. Taip pat kelias, vedantis prie Z. Citavičiaus kapo vadinamas sukilėlių keliu, o viena ilgiausių Tytuvėnų gatvė 1992 m. tuometinės Tytuvėnų miesto tarybos sprendimu pavadinta Zigmanto Citavičiaus vardu.

Šiemet sukanka 210 metų, kai dabartinės Vaiguvos seniūnijos Pakėvio kaime gimė Liudvikas Adomas Jucevičius. Tai buvo žymus tautosakininkas, etnografas, literatūrologas, rašęs lenkų kalba. Jo slapyvardis – Liudvikas iš Pakėvio. 1838 metais jis baigė vietoj Vilniaus universiteto Teologijos fakulteto įkurtą Dvasinę akademiją, kunigavo Švenčionyse, Svėdasuose, tačiau įsimylėjo moterį ir, nenorėdamas palikti jos su būsimu kūdikiu, metė kunigystę. Dėl šios priežasties perėjo stačiatikių tikėjimą.

Minėtos komisijos nariai diskutavo apie tai, jog tikslinga Vaiguvos seniūnijoje organizuotame medžio skulptorių pleneruose sukurti skulptūrą, skirtą L. A. Jucevičiui ir, suderinus su atstatyto Pakėvio dvaro iniciatoriumi Petru Račkausku, jo teritorijoje pastatyti šį medžio skulptorių darbą.

Šiemet minimos ir Kražių skerdynių 130-osios metinės. Jau vasario mėnesį vyksiančioje Vilniuje tarptautinėje knygų mugėje bus pristatyta nauja knyga, skirta šiam įvykiui. Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centras Kultūros tarybai yra pateikęs kelių dalių projektą, kurių viena skirta ir šiai istorinei sukakčiai. Tačiau informacijos apie finansavimo skyrimą dar nėra.

Žvilgsnis į perspektyvą

Dar 2016–2020 m. dirbusi Sauliaus Skvernelio vyriausybė kreipėsi į Seimą ir paprašė, kad šis vienus ar kitus metus paskelbtų kuo anksčiau, t.y., iki vienų ar kitų metų biudžeto projekto rengimo. Ilgai egzistavo praktika, kad Seimas, jau patvirtinus vienų ar kitų metų biudžetą, priimdavo nutarimus dėl proginių metų. Tačiau tokioms progoms paminėti reikia ir finansų. Tad Vyriausybei yra paprasčiau kuo anksčiau žinoti tokius poreikius. Šios kadencijos Seimas šiuo požiūriu yra labai operatyvus. Jis dar praėjusių metų gruodžio 22 dieną priėmė nutarimą jau dėl 2025-ųjų paskelbimo M. K. Sarbievijaus ir Baroko literatūros, M. K. Čiurlionio ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais. Jie reikšmingi bus ir Kelmės rajonui. Plačiau nekomentuosime, kokią reikšmę mūsų kraštui turi Kražių kolegijoje dirbęs vienas žymiausių baroko epochos lotyniškai rašęs poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus. Poetas buvo vadinamas krikščionių Horacijumi, Sarmatų Horacijumi bei Lietuvos Horacijumi. Jo poezija išversta į lietuvių, anglų, prancūzų, italų, vokiečių, lenkų, čekų kalbas. Žinoma, pagrindinis krūvis teks poeto vardu pavadintam Kražių kultūros centrui, miestelio gimnazijai, bendruomenei.

Pasak E. Ūkso, rajonui bus svarbūs 2025-ieji kaip Lietuvos aviacijos kūrėjų metai, nes Žalpiuose palaidotas pirmojo lietuviško sklandytuvo statytojas Jonas Garalevičius. Vicemeras atkreipė dėmesį, kad pas mus šio visapusiško žmogaus vardas dar nepakankamai įamžintas. E. Ūksas atkreipė dėmesį, kad dar 2012 m. Kaune Daugirdo gatvėje ant namo, pažymėto 4-uoju numeriu, buvo atidengtos dvi lentos. Viena su bareljefu Kelmėje paskutinius gyvenimo metus praleidusiam ir palaidotam (vėliau jo palaikai buvo perlaidoti – aut. pastaba) buvusiam Lietuvos Tarybos pirmininkui ir teisingumo ministrui Stasiui Šilingui, o antra – Jonui Garalevičiui, Pauliui Galaunei, Vladui Putvinskiui ir Juozui Talat-Kelpšai. E. Ūkso nuomone, jau dabar laikas pagalvoti, ar nevertėtų Žalpiuose pastatyti A. Garalevičiaus kartu su Aleksandru Kulvinskiu kurto pirmojo lietuviško sklandytuvo maketo, nes tokiu atveju ir Žalpiai galėtų tapti mūsų rajone besilankančių svečių traukos vieta.