Kodėl Tytuvėnuose pjauna medžius?

Ona PETRAVIČIENĖ

Redakcijai paskambinusi Tytuvėnų miesto gyventoja sakė esanti nustebinta, kad kurorto statuso siekiantis miestas kerta jį puošiančius medžius.

Nuo gimimo čia visą laiką gyvenusi moteris prisiminė, kad anksčiau miestas garsėjo savo kaštonų, alyvų alėjomis. Statant namus, jos buvo sunaikintos. Tytuvėniškei graudu, kad prie gimnazijos buvo nupjauti topoliai, kad vietoj šalia paminklinio akmens augusio gražaus medžio dabar styro tik kelmas. Moteris galvoja, kad kažkieno prašymu (dėl ant kapo krentančių spyglių) šį pavasarį buvo nupjauta ir šalia jos artimųjų kapavietės augusi labai graži, išlaki gal kokių trisdešimties metų pušis. Tytuvėniškei gaila, kad kasmet nuo žmogaus rankų gimtajame mieste žūsta keli medžiai: tai šimtametės liepos ant kalno, tai netoli bažnyčios pakalnėje augę klevai, tai Sodų gatvėje žydėjusios alyvos.

– Kam geriau, kad išpjovus medžius dabar matosi nušiurę miesto tvartai?– klausė moteris.

Apsilankiusi Tytuvėnų miesto seniūnijoje, šį klausimą uždaviau seniūnui Romui Čerkauskui. Ne vieną medį per savo gyvenimą pasodinęs vyras  prisipažino, kad ir jam pačiam medžius kur kas maloniau sodinti nei pjauti. Ir neprisiminė atvejo, kad medžių pjovimo iniciatorė būtų seniūnija. Dėl pasenusių ir pavojų keliančių medžių prašymus teikia patys miesto gyventojai. Kiti tai daro net po kelis kartus. Ir sprendimą dėl medžio pjovimo priima ne seniūnija, bet rajono savivaldybės sudaryta komisija. Pagrindinė bėda, kad sensta ne vien žmonės, bet ir medžiai. Kai nupjovus kapinėse augusias pušis buvo suskaičiuotos jų rievės, paaiškėjo, kad medžiams buvo po 120 ir daugiau metų. Seniūnas džiaugiasi, kad šį darbą suspėta padaryti laiku, kol neįvyko skaudi nelaimė. Romas prisiminė, kaip prieš kelerius metus tose pačiose kapinėse virtusios dvi plačiašakės eglės nuvertė paminklus ir sudaužė kryžių. Bet niekas dėl šių medžių pjovimo seniūnijai nebuvo rašęs prašymo, nes nė neįtarė, kad 20 metrų aukščio medžių šerdys yra visai sutręšusios… Ir iš šį pavasarį kapinėse nupjautų pušų vienos vidus buvo visai išpuvęs. Seniūnas pastebėjo ir tai, kad dėl kapinėse vykstančių laidojimo darbų čia augančių medžių šaknys nukapotos ir jie nebeturi tvirtumo. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai šalia medžių kapavietes prižiūrintys žmonės, pritrūkę kantrybės, griebiasi visokių gudrybių, dėl ko sausuoliu virtusį augalą seniūnijai lieka tik nupjauti.

Kalbėdamas apie kitose miesto vietose nupjautus medžius, R. Čerkauskas sakė, kad prie regioninio parko kontoros augusi pušis sirgo puviniu, dėl ko buvo vėjo nulaužta per pusę. Ta pačia liga sirgo ir šv. Jurgio kalnelyje buvęs didžiulis išlakus uosis, o šalia jo buvo keturių butų gyvenamasis namas. Norint užbėgti nelaimei už akių, teko pjauti ir kitose miesto vietose augusius medžius. Seniūnas pastebi, kad medžių pjovimas nėra pigus darbas. Kad nupjautų dvi kapinėse augusias pušis ir šv. Jurgio kalnelyje augusį uosį, teko samdyti aukštalipių darbus atliekančius kauniškius ir jiems sumokėti per 1 tūkst. eurų, kai visoms komunalinėms išlaidoms seniūnija visiems metams gauna tik 3 tūkst. eurų.

O vietoje išpjautų medžių sodinami jauni. Talkinant vietos gimnazijos moksleiviams ir regioninio parko darbuotojams, šį pavasarį mieste pasodinta daug liepaičių. Kadangi jauni medeliai jau dabar yra 1,70 m ūgio, tikėtina, kad po kelių metų liepaitės taps miesto puošmena.

Čerkauskas užsiminė, kad Tytuvėnams būtina turėti miesto apželdinimo planą ir atsakingiau parinkti medelių sodinimo vietas. Tik vietos gyventojų trumparegiškumu galima pavadinti, kai jauni medeliai pasodinti ant neseniai mieste nutiestų vandentiekio ir kanalizacijos trasų. Netrukus prabėgti dešimtmečiai, ir gražūs beržai bei liepos taps nebe puošmena, o miesto valdytojų galvos skausmu.