Kuo toliau, tuo daugiau paslapčių

Pastaruoju metu lyg ir neatsirado teisės aktuose naujų nuostatų, reglamentuojančių dar didesnę asmens duomenų apsaugą. Tačiau Kelmės rajono savivaldybėje yra kitaip. Keičiasi teisininkai, ir naujai pradėjusieji dirbti pagal savo samprotavimus dar labiau stengiasi įslaptinti duomenis, nors jie yra susiję su viešaisiais finansais, Savivaldybės turtu. Tą buvo galima išgirsti ir pastarajame Savivaldybės tarybos Investicijų, ūkio ir kaimo reikalų komiteto posėdyje.

Turto valdymo skyriaus vedėja Vaida Kaulokienė komiteto nariams pakomentavo sprendimo projektą, kuriame numatoma parduoti Savivaldybei priklausančius tris butus. Dokumento projekte nurodomas tik patalpų ir žemės plotas bei pardavimo kaina. Tačiau pirmą kartą teikiamas toks sprendimo projektas, kuriame nenurodomi parduodamų butų adresai. Jei grįžtume dar į tolimesnę praeitį, tai sprendimo projektuose būdavo įvardijami ir žmonės, kuriems parduodami būstai. Kai komiteto nariai V. Kaulokienės pasiteiravo, kodėl nebenurodomi parduodamų butų adresai, vedėja atsakė, kad taip pasielgta pagal Savivaldybės teisininkės (vardo ir pavardės neįvardijo – aut. pastaba) nurodymą, kurį juristė argumentavo duomenų apsauga.

Kyla klausimas, ar toks slaptumas kai kada negali virsti korupcijos, valdininkų ar politikų interesų slėpimu? Kelmė – nedidelis miestas, ir iš politikų visada atsiras tokių, kurie žino, kas parduodamame bute gyvena, kokia jo būklė, o tuo pačiu ar patalpos parduodamos už realią kainą. Prieš kelerius metus jau taip nutiko. Tuomet dėl Kelmėje, Dariaus ir Girėno gatvėje renovuotame daugiabučiame name esančio buto politikams buvo siūloma priimti sprendimą ir jį parduoti. Tačiau net keli politikai tuoj pastebėjo, kad pardavimo kaina labiau simbolinė, o jame gyveno tuometinio rajono mero draugė, vėliau tapusi žmona. Po aštrių diskusijų politikai priėmė sprendimą dėl šio buto pardavimo, bet tuometinis rajono vadovas viešai turėjo pranešti, kad balsavime nedalyvaus.

Šį kartą parengtas toks sprendimas, pagal kurį politikai šiais laikais parduoda lyg katę maiše. Patys nežino, kokios būklės yra parduodami butai. Kas gali paneigti, kad už tokio perdėto slaptumo neslypi kieno nors interesai?

Jau ne vienerius metus Savivaldybės taryba lapkričio, gruodžio mėnesiais vykstančiuose posėdžiuose priima sprendimus dėl lengvatų suteikimo arba atleidimo nuo žemės ir jos nuomos mokesčių. Tai taikoma juridiniams ir fiziniams asmenims, parėmusiems kultūros ir sporto renginius, kolektyvus, klubus. Pagal asmens duomenų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus juridiniai asmenys, t.y. įmonės, bendrovės viešinamos, o fizinių asmenų skelbiami tik inicialai. Tai taip pat nesuprantama teisės dokumentų rengėjų logika, nes pagal jų sukurptus dokumentus nelygioje padėtyje atsiranda juridiniai ir fiziniai asmenys. Be to, aiškinamuosiuose raštuose yra nurodoma, ką įmonės, pavieniai asmenys paremia ir už kokią sumą. Daugelis politikų, perskaitę aiškinamuosius raštus ar žiūrintieji tiesioginę posėdžio transliaciją, žino kas už jų slypi.

Dar keisčiau, kad per šventes, festivalius, kuriuos remia, pavyzdžiui, ūkininkai, kartais net keliolika kartų garsinamos jų pavardės, ir geradariai tam neprieštarauja. Bet kai reikia priimti sprendimus dėl mokesčių lengvatos suteikimo, kažkodėl vietoje vardo ir pavardės atsiranda inicialai. Žinia, šios lengvatos mažina Savivaldybės biudžeto pajamas. Vadinasi, kalbama apie viešuosius finansus. O Europos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad, jei privačių asmenų interesai yra nors bent kiek susijęs su viešaisiais finansais, tokie žmonės nebetenka privatumo ir gali būti viešai įvardijami.