Kur plėsis Kelmės kapinės?

Alvydas GEŠTAUTAS

Rajono politikai senokai diskutuoja dėl Kelmės miesto kapinių plėtimo perspektyvos. Yra du variantai: miesto kapines plėsti toliau link buvusio paukštininkystės ūkio sodų arba jas perkelti į Verpenos kaimą ir „įrėminti“ į magistralinio kelio Šiauliai-Tauragė-Karaliaučius (Kaliningradas), Laukupio (jis įteka į Verpelį) upeliuko bei Kelmės miesto Ryto gatvės trikampį. Kadangi politikų diskusijos užsitęsė, rajono savivaldybė nusprendė padaryti galimybių studiją. Ją padarė UAB „Stilit“, o rajono tarybai šį projektą pristatė minėtos bendrovės atstovas Mantvydas Stabingis. Ši studija rajono savivaldybei kainavo apie du tūkstančius eurų.

– Daug studijų komentarų girdėjau. Bet tokios išsamios dar neteko išklausyti,– sakė ilgametis rajono tarybos narys Zenonas Mačernius, o jam antrino opozicijos atstovas Egidijus Ūksas.

Studijos rengėjai pagal vienodus kriterijus ir teisės aktus įvertino abi teritorijas ir nubrėžė perspektyvą 60 metų. Tolesnės perspektyvos studijos rengėjai negalėjo įvardinti, nes nėra gimstamumo prognozių. Studijos rengėjai paisė dabartinių laidojimo tradicijų, t. y. atkreipė dėmesį į nedidelį norą palaikus laikyti kolumbariume. Pagal dabartinę statistiką Kelmėje per metus laidojama 230-250 mirusiųjų, t. y. pusę rajone šį pasaulį paliekančių žmonių.

Jei dabartinės kapinės būtų plečiamos, toliau per 60 metų jose atsirastų 50 kvartalų ir 5638 kapavietės, o jose palaidota būtų 22522 mirusieji. Ši statistika grindžiama mūsų laidojimo tradicijomis, kai į vienoje kapavietėje yra užkasami keturių žmonių palaikai. Pagal tokią statistiką per ateinančius 60 metų dabartinių kapinių praplėtimas būtų užpildytas 47 pro. (Verpenoje – 36 proc.). Praplėstose kapinėse 20 arų liktų prekyvietei, būtų įrengta 46 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, nutiestas vandentiekis, įrengtas apšvietimas, pastatyti konteineriai, biotualetai ir t.t. Kapo duobės gylis privalo siekti du metrus ir dar metrą turi sudaryti žemė be vandens. Sanitarinė gyvenamųjų namų zona turi siekti 100 metrų, o šachtinių šulinių – 200 metrų. Jei tokios galimybės nėra, gyventojai privalo turėti centralizuotą vandens tiekimą.

Kelmės kapinių praplėtimas preliminariais skaičiavimais kainuotų apie milijoną eurų.

Jei kapinės būtų Verpenos kaime, sąmata būtų apie 500 tūkstančių didesnė. Bet ten kapinės sudarytų 60 kvartalų, t. y. dešimčia kvartalų daugiau nei Kelmėje. Tačiau vien vandentiekio nutiesimas nuo Dvaro gatvės sudarytų apie kilometrą. Keistųsi ir sanitarinės normos. Nuo upelio kapinės turėtų būti 15, o nuo magistralinio kelio – 70 metrų atstumu. Verpenoje prireiktų ir daugiau lėšų infrastruktūrai.

Studijos autorių nuomone, daugiau privalumų turėtų kapinių plėtimas Kelmėje. Joje vis daugėja garbaus amžiaus žmonių, ir jiems būtų patogiau aplankyti vienoje erdvėje artimųjų, kaimynų, pažįstamų kapus. Be to, yra psichologinis momentas. Kelmėje, S. Nėries gatvės gyventojai yra susitaikę su gyvenimu šalia kapinių. Jei kapinės būtų Verpenoje, tuomet galima tikėtis Ryto gatvės gyventojų šoko. Rajono tarybos nariai Zenonas Mačernius ir Egidijus Ūksas ne tik dėkojo studijos rengėjams už išsamią analizę, bet tuo pačiu abejojo, ar reikėjo tokio dokumento, nes ankstesniuose rajono tarybos posėdžiuose daugiau politikų ir taip teikė pirmenybę kapinių plėtimui Kelmėje.

– Netiesą sakote,˜– į kolegas kreipėsi meras Vaclovas Andrulis. – Buvo įvairių nuomonių. Neaiškumų turėjau ir aš. Sakykite, pavyzdžiui, ar mes žinojome abiejų variantų kainas, ar buvome padarę patys tokią išsamią statistinę analizę?