Artėjant Saulės mūšio metinėms

Rita ŠČIGLINSKIENĖ
Istorija liudija, jog tautų ir valstybių likimus neretai lemia mūšiai. Lemtingų mūšių gausu ir Lietuvos istorijoje.
– Tačiau tiktai trijų – Saulės, Žalgirio ir Durbės mūšių – datos Lietuvoje oficialiai įteisintos kaip atminties dienos,– sako istorikas Tomas Baranauskas.
2016 m. minėsime Saulės mūšio 780-metį. 1236 m. mūšis vyko netoli Šiaulių miesto, pagal labiausiai pagrįstą hipotezę – Mūšos ir Tautinio upelių santakoje, ties dabartiniu Jauniūnų kaimu Joniškio rajone. Artėjant Saulės mūšio metinėms, Lietuvos archeologijos draugija inicijavo Saulės mūšio vietos paieškas. Kur vyko Saulės mūšis, yra gausybė hipotezių. Pagrindinės vietos paieškos susijusios su Šiaulių kraštu.
Kelmės rajone lankėsi Lietuvos archeologijos draugijos pirmininko pavaduotojas Zenonas Baubonis, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Gintautas Zabiela, istorikas Tomas Baranauskas, kurie domėjosi Saulės mūšio vietos paieškomis.
Lietuvos archeologijos draugijos pirmininko pavaduotojas Zenonas Baubonis sakė, jog Saulės mūšio paieškas remia Lietuvos Krašto apsaugos ministerija. Projekto įgyvendinimui susibūrė istorikai, surinkti duomenys apie galimas mūšio lokalizacijos vietas, kreiptasi į istorinės geografijos specialistus, kurie galimas vietas pagal mūšio aprašyme minimus požymius išskirtų gamtinėje aplinkoje, t.y. iš senų istorinių žemėlapių išrinktų hidronimus, senuosius kelius, vandens telkinius ir juos sutapatintų su dabartiniais žemėlapiais. Gavę šiuos duomenis, Lietuvos archeologijos draugijos pirmininko pavaduotojas Zenonas Baubonis, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Gintautas Zabiela, istorikas Tomas Baranauskas paieškas pradėjo nuo Užvenčio, Kelmės rajone.
Pasak istorikų, Saulės mūšis – pirmoji didelė Lietuvos pergalė, pradėjusi ilgą kelią į Žalgirį.
Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Gintautas Zabiela kalbėjo, jog po mūšio praėjus 780 metų istorijos gelmėse pasimeta daug įvairiausių faktų, duomenų, šaltinių ir kitų materialinės kultūros liekanų, informacija išsiskaido.
– Šiuo metu mes turime sudarytą žemėlapį, kuriame yra per 20 skirtingų vietų ir kurias dalis istorikų, atskiri krašto ir istorijos tyrinėtojai, kolektyvai nori matyti kaip Saulės mūšio vietą,– kalbėjo doc. dr. Gintautas Zabiela.
Pasak doc. dr. Gintauto Zabielos, Vakarų Europoje egzistuoja tokia archeologijos sritis, kuri vadinasi Mūšio laukų archeologija. Lietuvoje tai – naujovė. Prieš dešimtmetį Pabaisko mūšio teritorijoje žengti pirmieji žingsniai mūšio lauko archeologijos srityje. Saulės mūšio lauko paieška – antras žingsnis, kurį žengdami archeologai, istorikai bando pritaikyti kai kuriuos Vakarų Europoje pasitvirtinusius, įdirbius ir metodus. Senieji keliai iki XIX a. mažai keitėsi. Viduramžių kariuomenė judėjo į grobiamuosius žygius ir grįždavo keliais, tad nemaža tikimybė, jog keliais traukiant kariuomenei, prie jų vyko ir mūšiai. Kaip sakė tyrinėtojai, Saulės mūšio vietos paieškos projekte labai svarbi – senųjų kelių lokalizacija. Lietuvoje senieji keliai labai menkai yra tyrinėti, o Šiaulių regiono kartografinė medžiaga fragmentiškai siekia XVIII a. pabaigą ir didžiąja dalimi XIX a. Iš istorinių šaltinių žinoma, jog keliaujant kariuomenei būta įvairiausių gamtinių kliūčių – pelkių, raistų. Yra minimi upeliai, smėlynai. Projekto vykdytojai bandys peržiūrėti senųjų kelių tinklą, kuris nėra gausus. Paieškos pradėtos Šiaulių žemėje todėl, jog tai yra vienintelis vietovardis, išlikęs kronikose ir nekeliantis jokių abejonių. Pradėta nuo Užvenčio, nes viena iš istoriko prof. Edvardo Gudavičiaus hipotezių yra, jog kalavijuočių ordino kariuomenė traukėsi iš Žemaitijos keliu pro Užventį, Šaukėnus link Bubių, Šiaulių ir manoma, jog tarp Užvenčio ir Šaukėnų galėjęs vykti mūšis.
Istorikas Tomas Baranauskas sako, jog tikrinamos visos istoriografijoje iškeltas Saulės mūšio versijos. Viena iš versijų, iškelta prof. Edvardo Gudavičiaus, teigia, jog kalavijuočių kariuomenė judėjo senuoju keliu iš Laukuvos į Tverus ir iš Tverų į Šiaulius. Mūšio aprašyme minimas upelis.
– Manome, jog tai Venta, tad pirmiausiai ir atvykome į Kelmės rajoną pabandyti išsiaiškinti kur senasis kelias kerta Ventą. Topografiniai žemėlapiai taip pat rodo pelkynus, kurie atitinka mūšio aprašymą. Labai perspektyvi Šiaulėnų versija, nes ten yra Kudinų piliakalnis, dar vadinamas Šiaulės kalnu, ir ta vietovė galėjo būti senuoju Šiaulių žemės centru. Taip pat žinomos ir kitos vietovės apie Šiaulius. Kronikose aprašoma, kaip keliavo, per kur ėjo kariuomenė – minimos pelkės ir vokiškas žodis heide, reiškiantis šilojus, viržynus. Tad mūšio lokalizacijos vietos reikėtų ieškoti į pietus nuo Šiaulių miesto, nes ten rasime smėlynų. Tačiau šis žodis galėjo būti ir atsitiktinai paminėtas. Tad žiūrėsime konkrečiose vietose, ar tas žodis tinka,– pasakojo istorikas Tomas Baranauskas.
Saulės mūšio pasekmė – viso katalikų bažnyčios vienuolių riterių kalavijuočių ordino panaikinimas ir pirmasis stiprus smūgis vokiečių ekspansijai Pabaltijyje. Po šio mūšio kalavijuočių ordinas nebeatsigavo ir 1237 m. buvo įjungtas į vokiečių ordiną. Kasmet Jauniūnuose ir Šiauliuose, o kas 5 metai ir Lietuvos sostinėje, rengiami šiam svarbiam istoriniam įvykiui skirti minėjimai ir šventės.
2000 m. Lietuvos ir Latvijos Seimai Saulės mūšio dieną, rugsėjo 22-ąją, paskelbė Baltų vienybės diena.