S. Lekšą svarstė neteisėta komisija?

Alvydas GEŠTAUTAS

„Gerbiamas Kelmės rajono Mere,

Kelmės ligoninės dirbančiųjų vardu kreipiamės į Jus prašydami atkreipti dėmesį į tarybos nario Stasio Lekšo veiksmus. Mūsų nuomone, jo skleidžiamas šmeižtas ligoninės atžvilgiu periodiškas trukdymas nuosekliam ir kokybiškam mūsų darbui, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas Kelmės rajono gyventojams.

Ligoninės bei jai sėkmingai vadovaujančios direktorės B. Petrošiutės atžvilgiu tarybos nario veiksmai yra pagrįsti priekabiavimu, sumaišties kėlimu bei šmeižtu. Gerbiamas Mere, konkrečiai, norime Jus informuoti, kad Jūsų vadovaujamos tarybos narys Stasys Lekšas nepasitaręs su sveikatos komitetu, neinformavęs rajono tarybos narių, o tuo pačiu ir Jūsų Gerbiamas Mere, mėnesio bėgyje pateikė du skundus Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Pirmas skundas – tai tarybos nario noras pakenkti Kelmės rajono gyventojams. Skundo esmė ta, kad būtų įvykdyta VšĮ Kelmės ligoninės nervų ligų skyriaus restruktūrizacija, uždarant minėtą skyrių. Neatkreiptas dėmesys į tai, kad šio skyriaus stacionare per metus gydosi apie tūkstantį Kelmės rajono gyventojų ir dar papildomai šiame skyriuje per metus suteikiama apie tris šimtus dienos stacionaro paslaugų. Dėl šio skyriaus darbo Kelmės rajono gyventojai nė karto neturėjo jokių nusiskundimų ar mažiausio nepasitenkinimo, nes teikiamos jiems kokybiškos ir gan lengvai prieinamos ištyrimo ir gydymo paslaugos ištisus metus 24 valandas per parą.

Antro skundo esmė ta, kad direktorė nekreipia dėmesio į pacientų skundus dėl, anot S. Lekšo, ligoninėje teikiamų paslaugų bei tinkamai neveikiančio vidaus medicininio audito. Skundėsi, kad ligoninės direktorė nepateikė atliktų medicininių auditų ataskaitų rajono sveikatos komitetui. Tarybos narys Stasys Lekšas, teikdamas tokio pobūdžio skundą Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, neatsižvelgė į tai, kad ligoninės direktorė 2015-08-21 raštu Nr. S-616(2.2) informavo Kelmės rajono savivaldybės Sveikatos komiteto pirmininkę O. Granickienę, dėl kokių priežasčių negalėjome pateikti, atliktų planinių ir neplaninių medicininių auditų ataskaitų.

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, gavusi tarybos nario minėtus skundus, pradėjo VšĮ Kelmės ligoninės veiklos patikrinimą. Pareikalavo pateikti eilę įvairių ligoninėje galiojančių dokumentų, kas apsunkina ir trikdo normalų ligoninės darbą. Apgailestaujame, kad skunduose išdėstyti klausimai nebuvo sprendžiami su steigėju vietoje.

Gerbiamas Mere, tuo pačiu norime atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad nuo 2013 metų liepos mėnesio VšĮ Kelmės ligoninei vadovaujant B. Petrošiutei yra pasiekta gerų veiklos rezultatų, užtikrintas ligoninės finansinis stabilumas, kas leidžia teikti kokybiškas, prieinamas ir savalaikes asmens sveikatos priežiūros paslaugas Kelmės rajono gyventojams. Nežiūrint į tai, ligoninės direktorė per minėtą laikotarpį keletą kartų tarybos posėdžiuose tarybos nario Stasio Lekšo buvo nepagrįstai puolama ir kaltinama.

Gerbiamas Mere, mes, ligoninės dirbantieji, deleguodami skyrių vedėjus, prašome Jūsų, išgirsti mus ir sudaryti mums galimybę dalyvauti artimiausiame tarybos posėdyje.          Posėdžio metu norime patys informuoti tarybos narius apie susidariusią situaciją, kuri trikdo ligoninės normalų darbą, teikiant kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Kelmės gyventojams, ir atsakyti į tarybos narių mums pateiktus klausimus.

Pagarbiai,
VšĮ Kelmės ligoninės dirbančiųjų vardu skyrių vedėjai“

(Kalba netaisyta)

Šį prašymą rajono merui Vaclovui Andruliui pasirašė Kelmės ligoninės skyrių vedėjai Priėmimo-skubios pagalbos – Rasa Čepulienė, Vaikų ligų – Romalda Ramonienė, Vidaus ligų – Birutė Unikauskienė, Chirurgijos – Darius Juška, Slaugos ir palaikomojo gydymo – Elena Čėsnienė, Operacinio-reanimacinio ir intensyvios terapijos – Vytautas Ramonas bei Neurologijos – Judita Atkočaitienė.

Bet meras šio prašymo pristatyti rajono tarybai tikriausiai nesiruošia, kadangi medikų dokumentą vizavo Etikos komisijai ir jos pirmininkei Daliai Balčiūnienei. Tokį sprendimą šios komisijos posėdyje rajono vadovas argumentavo rajono tarybos veiklos reglamento nuostatų reikalavimais. Tačiau kalbinti kai kurie medikai tokiu V. Andrulio sprendimu liko nepatenkinti, nes norėjo dialogo su visa rajono politikų komanda.

Etikos komisijos posėdžio pradžioje D. Balčiūnienė žodį suteikė kolegai S. Lekšui. Šis atsisakė pirmasis kalbėti ir paprašė, kad komisija išklausytų prašymą pasirašiusiųjų. Pirmoji norėjo kalbėti ligoninės direktorė Benina Petrošiutė. Bet S. Lekšas nesutiko ir paprašė, kad pirmieji pasisakytų ligoninės skyrių vedėjai, nes direktorės parašo po raštu merui nėra. Tad pirmoji prabilo R. Ramonienė. Ji perskaitė jau cituotą prašymą ir plačiau jo nekomentavo. Beje, R. Ramonienė ir yra Vidaus medicininio audito vadovė, ji vienintelė ligoninėje turi tokią veiklą atitinkančią kvalifikaciją. Be to, ji yra Gydytojų sąjungos padalinio pirmininkė, vadovauja ligoninės Etikos komisijai.

– Ar yra įrodymų, kad aš rašiau tuos skundus?– kolegų klausė pediatras ir politikas S. Lekšas. – Tai buvo komiteto noras susipažinti su atliekamų auditų skaičiumi, jų efektyvumu ir t.t. Mes iš karto iš ligoninės gavome neigiamą atsakymą ir kreipėmės į Akreditavimo tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Apie tai žinojo ir meras, nes jis dalyvavo komiteto posėdyje. Raštą pasirašiau ne aš, o Socialinių klausimų ir sveikatos komiteto pirmininkė Ona Granickienė. Be to, Akreditavimo tarnyba mums atsiuntė raštą, kad turime teisę žinoti audito išvadas. Aš pats žinau, kad ligoninė negali teikti politikams duomenų apie konkrečius ligonius, nes tai yra konfidencialu. O apie skundą dėl Nervų ligų skyriaus net negirdėjau. Aš kalbėjau rajono tarybos posėdyje, kad ligoninės vadovė turi ieškoti ne tik chirurgų, loristų, kitų gydytojų, bet ir neurologų. Nė žodžiu neužsiminiau, kad reikia uždaryti šį skyrių. Sakiau, kad pagal internete paskelbtą darbo laiką būna periodas, kai nėra budinčio neurologo. Tai yra šmeižtas, ir aš pasilieku teisę kreiptis į teismą. Vietos savivaldos įstatymas nurodo, kad rajono tarybos narys turi teisę pasakyti savo nuomonę ir už jos paviešinimą negali būti persekiojamas. Aš anksčiau pasakydavau savo nuomonę, pasakau ją ir dabar.

– Lekšas yra gydytojas, jis gerai žino įstatymus, medikų darbo specifiką. Mes visi esame įvairių sričių specialistai ir per posėdžius kalbame tą, ką geriausiai išmanome,– kalbėjo Etikos komisijos narė Kristina Balsienė. – O problemų ligoninėje yra. Apie tai rašė spauda, rodė televizija.

– Bet raštą dėl audito rašėte Jūs, daktare Lekšai. O dėl neurologų darbo laiko ir kitų dalykų skunde esate cituojamas. Ir cituojamas pažodžiui, kaip buvo parašyta rajono spaudoje. Tad ar yra koks pagrindas su mūsų teiginiais nesutikti?– kalbėjo B. Petrošiutė.

Po posėdžio direktorė „Bičiuliui“ teigė, kad dar nuo 2010 m. internete buvo kvietimas neurologui į Kelmės ligoninę. Tuo metu, pasak B. Petrošiutės, ji dar pati dirbo Nervų ligų skyriaus vedėja. Be to, medikai sakė, kad Raseinių ligoninės stacionare net nėra neurologo.

– Kai dirbau Tauragės apskrities ligoninėje, buvo periodas, kai turėjome vieną neurologę. Bet mes, terapeutai, jai padėdavome. Gydomojoje medicinoje yra du profiliai: chirurginis ir terapinis. Pastarąjį baigusieji turi teisę, esant būtinybei, suteikti pagalbą neurologiniam ligoniui,– teigė B. Unikauskienė. – Kai grįžau į Kelmę, mane nustebino kai kurių politikų noras pulti medikus, o ne jiems padėti. Apie Tauragės medikus irgi neigiamai buvo rašoma spaudoje, rodoma televizijoje. Jei buvo klaidos, jas šalindavome. Bet politikai nesimėgavo kritika, o petys petin su medikais dirbo.

– Gydo ne įstatymai ir grafikai, o medikai. Nervų ligų skyrius ir konsultacinė poliklinika yra tame pačiame pastate. Tad operatyvią pagalbą suteikiame ir savo, ir kitų skyrių ligoniams,– sakė J. Atkočaitienė. – Nebuvo atvejo, kad neurologinis ligonis nebūtų operatyviai ištirtas mūsų ar pasiųstas sudėtingesniam tyrimui į kitą ligoninę. Pagalba taip pat suteikiama laiku.

– Neskubu ginti nė vienos pusės. Tačiau per rajono tarybos posėdžius akivaizdu ir ligoninės darbuotojai tą jaučia, kad politikas Stasys Lekšas kryptingai ir neigiamai atsiliepia apie ligoninę. Tiesiog yra nesveika atmosfera tarp ligoninės ir Lekšo. Pripažįstu, kad kiekvienas iš mūsų, ir ne tik politikai, turime konstitucinę teisę reikšti savo nuomonę. Bet, kada tai daroma kryptingai negerai,– sakė meras V. Andrulis.

Balčiūnienės siūlymu, komisija, kurioje be keturių politikų yra ir trys visuomenės atstovai, nutarė apsiriboti klausimo svarstymu. Komisija neprieštaravo ir mero siūlymui atkreipti dėmesį į neigiamus politiko S. Lekšo pasisakymus. Galutinį variantą Etikos komisija turi paskelbti viešai.

Po posėdžio S. Lekšas sakė, kad ir toliau neatmeta galimybės kreiptis į teismą dėl šmeižto.

Pabaigai – dar viena naujiena. Opozicija tą patį konservatorių-krikdemą S. Lekšą deleguoja į Etikos komisiją. Dabar ši komisija sudaryta, pažeidus teisės aktus. Pagal juos Etikos komisiją turi sudaryti po du pozicijos ir opozicijos atstovus. Bet opozicijai atstovauja tik liberalsąjūdininkė D. Balčiūnienė. Kai buvo formuojama ši komisija, valdantiesiems nepriklausančiu jos nariu buvo paskirtas „darbietis“ Rimas Bertašius. Bet dabar jis yra valdančiosios socdemų frakcijos narys. Be jo yra dar du valdantieji: socdemas Ramūnas Baranauskas ir „valstietė“ K. Balsienė. Tad valdančiajai daugumai reikės atsisakyti vieno iš trijų pastarųjų.