LASS vadovai džiaugėsi kelmiškių veikla

Buvo įprasta, kad Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Kelmės filialo susirinkimuose visada dalyvauja ir rajono vadovai. Rugpjūčio devynioliktąją šios nevyriausybinės organizacijos susirinkime nebuvo nė vieno savivaldybės atstovo ar politiko, nes tuo pat metu vyko Socialinių klausimų ir sveikatos apsaugos komiteto posėdis. Tik be svečių neapseita ir šį kartą. Jų sulaukta ne iš Kelmės, o iš Vilniaus ir Panevėžio.

Filialo siekiai ir darbai

Šios vasaros pradžioje Vilniuje vykusiame  LASS suvažiavime nevyriausybinės organizacijos vairas buvo patikėtas dviem jauniems energingiems vyrams – pirmininku išrinktam Pauliui Kalveliui ir jo pavaduotojui Vilmantui Balčikoniui. Dabar naujieji vadovai lanko rajonuose įkurtus filialus ir susipažįsta su jų veikla ir darbo sąlygomis. Praėjusį penktadienį svečius iš Vilniaus į Kelmę atlydėjo VšĮ LASS Šiaurės rytų centro direktorius Aloyzas Vilimas.

Susirinkimą pradėjusi ilgametė filialo pirmininkė Janina Samušienė Centro vadovams ir filialo nariams pateikė išsamią ataskaitą už metų laikotarpį, kalbėjo apie kasdienius šios bendruomenės darbus, veiklos tikslus ir siekius. J. Samušienė priminė, kad jų tikslas yra burti ir socialiai integruoti Kelmės rajone gyvenančius akluosius ir silpnaregius, ginti jų teises ir teisėtus interesus. Siekiama, kad įstaigos veiklos teritorijoje gyvenantys LASS nariai gautų tinkamas socialines, medicinines, kultūrines paslaugas, organizuojant jų reabilitaciją, laisvalaikio užimtumą, aprūpinant techninėmis pagalbos priemonėmis.

Vykdydamas valstybinę Aklųjų ir silpnaregių reabilitacijos ir socialinės integracijos programą,  LASS Kelmės filialas kartu su išrinkta 7 asmenų taryba, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis per ataskaitinį rinkiminį laikotarpį  lankė regėjimo negalią turinčius rajono gyventojus jų gyvenamuosiuose vietovėse. Pagal poreikį buvo sprendžiamos įvairios neįgaliųjų problemos, rūpintasi jų užimtumu, medicinine ir socialine reabilitacija, skatintos įvairios šių žmonių meninės saviraiškos formos…

Šiuo metu LASS Kelmės rajono organizacijai priklauso 153 nariai. 109 iš jų yra pensinio amžiaus žmonės su specialiuoju poreikiu. 44 nariai yra darbingo, o 1 asmuo – mokyklinio amžiaus. Per ataskaitinį laikotarpį iš LASS narių įskaitos išregistruoti 7 asmenys, 3 iš jų – darbingo amžiaus. Mirusiųjų atminimas buvo pagerbtas tylos minute. Vietoje išėjusių amžinybėn į organizaciją buvo priimti 9 nauji nariai. Regėjimo negalios apskaitos  ir narių poreikio nustatymo tikslais per metus buvo aplankyta 76 proc. filialui priklausančių žmonių, taip pat visi naujai gavę neįgalumo pažymėjimus. 51 LASS narys dabar gyvena Kelmės mieste, 17 – miesteliuose, o 85 asmenys – kaimų vietovėse. Tytuvėnų  mieste ir apylinkių seniūnijoje gyvena 19, Užvenčio – 16, Liolių – 14, Kražių – 13, Kelmės apylinkių seniūnijoje – 14, Pakražančio – 10, Šaukėnų – 8, Kukečių – 5 ir 3 – Vaiguvos seniūnijoje. Beje iš 9 naujai į LASS narius priimtų asmenų visi – pensinio amžiaus, dėl regėjimo turintys specialų poreikį.

Filialo pirmininkė pastebėjo, kad kasmet regėjimo negalią turintiems žmonėms įvairių problemų kyla dėl koreguojamų poįstatyminių aktų. Susidūrę su socialinių paslaugų, reabilitacijos, užimtumo, būsto, vandens ir nuotekų tvarkymo problemomis, neįgaliojo pažymėjimo, kompensacinių priemonių, ugdymo ar paramos gavimo sunkumais per ataskaitinį laikotarpį į vietos organizaciją pagalbos kreipėsi 217 asmenų. Daug dėmesio skirta naujai į LASS įstojusiems asmenims. Regėjimo netekę žmonės buvo lydimi į gydymo įstaigas, padėta susitvarkyti reikalingus dokumentus ir įvairiuose institucijose sprendžiant iškilusias problemas. Dėl to buvo teikiami siūlymai, ne kartą dalyvauta savivaldybės, LASS ir kituose organizuotuose seminaruose, mokymuose. Pirmininkė dėkojo Kelmės rajono savivaldybei už teikiamų projektų dalinį finansavimą, įrengtą takelį nuo Vytauto Didžiojo gatvės iki filialo pastato, išasfaltuotą kiemą, gatvėse šalinamas medžių šakas, kurios trukdo regėjimo negalią turintiems asmenims saugiai judėti….

Per ataskaitinį laikotarpį buvo pradėti ir tęsiami penki regėjimo neįgaliesiems naudingi projektai. Nemažai  dėmesio buvo skirta neįgaliųjų reabilitacijai, jų įgūdžių ir geros savijautos bei savarankiškumo ugdymui. Vasario 1 d. pasikeitus kompensuojamųjų priemonių įsigijimo tvarkai, dabar beveik visas priemones regėjimo negalią turintys asmenys turi įsigyti už savo lėšas ir vėliau laukti valstybės numatytos dalinės kompensacijos. Pirmininkė pastebėjo, kad keičiantis technologijoms reikalingas ir specialus mokymas kaip naudotis garsinėmis priemonėmis. Nuolatinis ugdymas pagal poreikį teikiamas filialo patalpose, o kai kuriems asmenims – jų gyvenamojoje vietoje. 34 nariai naudojasi kilnojamosios bibliotekėlės paslaugomis. Padedant Užimtumo tarnybai įvairiuose darbovietėse per minėtąjį laikotarpį buvo įdarbinti 5 asmenys, o bendrai  šiuo metu darbą turi 17 aktyvesnių organizacijos narių.

Nemažai dėmesio J. Samušienė skyrė ir neįgaliųjų žmonių įtraukimui į sociokultūrinę veiklą. Pirmininkė apgailestavo, kad ir toliau aktuali problema lieka silpnaregių ir neregių žmonių atskirtis, pasyvumas ir nepasitikėjimas savimi. Filialas visaip skatina bendruomenės narių socialinį aktyvumą bei užimtumą. Čia gali pasireikšti mėgstantys lietuvių liaudies dainas, muziką, sportą, pažintines ar pramogines keliones. Organizacija turi gražias tradicijas kartu švęsti įvairias šventes, kuomet galima drauge pabūti ir pabendrauti su panašaus likimo draugais:

– Žinojimas, kad tu esi reikalingas, svarbus kiekvienam. Gyvenimas tęsiasi ir yra nuostabus net tada, kai nebematome jo spalvų. Kreipiamės į tuos žmones, kuriems medikai nustatė negalią dėl regos sutrikimų. Negyvenkite užsidarę, užeikite į mūsų buveinę. Čia rasite bendraminčių, bičiulių, o bendravimas su panašaus likimo žmonėmis stiprina ir suteikia tikėjimo,– sakė Janina.

Informacinės technologijos keičia ir neregių gyvenimą

Prieš pustrečio mėnesio LASS pirmininku išrinktas Paulius Kalvelis pirmą kartą atvykęs į Kelmę sakė esąs maloniai nustebintas ne tik filialo pastato, bet ir visos infrastruktūros:

– Tik pagrindinis dalykas – ne pastatas, o tai kas jame vyksta. Labai džiaugiuosi ir tariu didelį ačiū už tai, ką čia darote. LASS yra šeima, o šeimoje yra visko – konfliktų ir džiaugsmų. Bet nėra paslapčių. Ir jei jūs čia gerai jaučiatės – tai jau didelis darbas. Aš su V. Balčikoniu ir A. Vilimu galime pasižadėti stengtis, kad visiems būtų tiktai geriau, – kalbėjo P. Kalvelis.

LASS pirmininko mintį pratęsęs Vilmantas Balčikonis sakė Kelmės filiale matantis šios nevyriausybinės organizacijos Lietuvoje ateitį. Svečias teigė, kad vien tas faktas, kai vietoje 7 mirusiųjų į filialą atėjo 9 nauji nariai parodo šios organizacijos reikalingumą ir populiarumą.

VšĮ LASS Šiaurės rytų centro direktorius Aloyzas Vilimas džiaugėsi Kelmės filialo pirmininkės J. Samušienės darbu ir veikla kuomet pati vadovė važiuoja į seniūnijas pas vietos gyventojus, kalbasi su silpnaregiais ir neregiais, parodo jiems skirtas priemones, todėl ir narių skaičius, priešingai nei kituose rajonuose,  čia nemažėja.

LASS vadovams kelmiškiai pateikė ir keletą klausimą bei pasiūlymų. Sąjungos narė Zina piktinosi, kad ne visiems gydytojams pavyksta teisingai užpildyti reikalingą dokumentą pagal kurį galima gauti valstybės numatytą kompensaciją. Šiuolaikinėms technologijoms skinantis kelią ir į silpnaregių ar neregių pasaulį su pirmosiomis problemomis susidūrė ir kelmiškiai. Vienas narys norėtų geriau susipažinti su akliesiems skirtu telefonu, kitas piktinosi dėl to, kad lietuvių kalba nėra įrašytų kompiuterinių programų. Piktintasi ir tuo, kad akliesiems kartais be jokios atrankos yra įgarsinamos bet kokio turinio knygos. Susirinkime pasidalinta mintimis ir apie neregių poilsį pajūryje.

Svečiai pažadėjo kelmiškių pastabas įsirašyti į savo darbų programą ir pagal galimybes jas spręsti.