„Lietuva laiku priėmė svarbiausius sprendimus“ – teigia Kovo 11-osios Akto signataras M. Laurinkus

Poryt sukanka 32 metai, kai Lietuvos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas paskelbė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą. Šiandien kalbamės su šio istorinio dokumento signataru, pirmuoju Valstybės saugumo departamento vadovu, buvusiu ambasadoriumi Ispanijos Karalystėje ir Gruzijoje Mečiu Laurinkumi. Priminsime, kad šis Sąjūdžio aktyvistas, jo programos vienas svarbiausių rengėjų, 1989 m. Lietuvoje po 1926 m. vykusiuose pirmuosiuose demokratiniuose rinkimuose mūsų rajone buvo išrinktas SSRS liaudies deputatu.

Beje, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje teko patikslinti ir pokalbio turinį.

– Ar nematote panašumų tarp situacijų Lietuvoje, kai ši 1990 m. paskelbė apie nepriklausomybės atkūrimą, ir Rusijos kariuomenės įvedimo į Gruziją, Moldovos Padniestrės regioną, Krymo aneksijos karinio konflikto sukėlimo Ukrainos Donbaso regione ir vasario 24 d. prasidėjusio karo? Juk ir Lietuva po Nepriklausomybės atkūrimo, o šiame amžiuje Gruzija, Moldova ir Ukraina buvo „maitinamos“ tik Vakarų pasaulio rezoliucijomis, deklaracijomis.

– Lietuvai tikro tarptautinio pripažinimo reikėjo laukti beveik pusantrų metų, iki tol, kol 1991 m. rugpjūčio antroje pusėje Sovietų sąjungoje žlugo stalinistų sukeltas pučas. Žinoma, Lietuva sulaukė ir humanitarinės, pasaulio politinio elito moralinės paramos. Ypač tai akivaizdu buvo per 1991-ųjų Sausio įvykius. Žinoma, tuomet tarptautinė bendruomenė sprendė kitas nei šiandien problemas, buvo kitokia geopolitinė situacija. Plačiau nesiplėsiu, o tik pastebėsiu, kad Lietuvai be didesnių aukų ir pakankamai greitai pavyko grįžti į svarbiausias tarptautines organizacijas, o vėliau tapti NATO ir Europos Sąjungos nare.

Šiandien geopolitinės situacija yra pasikeitusi. Rusijos politika šiame amžiuje vis agresyvėja. 2008 m. Rusija įvedė kariuomenę į Gruzijai priklausančius Abchazijos ir Pietų Osetijos regionus, t.y. ši šalis neteko trečdalio savo teritorijos. Po mėnesio išvykau į Gruziją dirbti ambasadoriumi. Tuo metu Rusijos invaziją smerkė Vakarų šalys, JAV. Prabėgo mėnuo, trys, pusmetis. Palaipsniui Gruzijos tarptautinis palaikymas išblėso. Ir šiandien dabar jau Sakartvelu vadinama valstybė neturi nei Abchazijos, nei Pietų Osetijos. Panaši situacija buvo ir su V. Putino nurodymu įvykdyta Krymo aneksija. Ją irgi smerkė tarptautinė bendruomenė. Tačiau prabėgo pusmetis ir kalbos tarptautiniu lygiu dėl neteisėtos Krymo aneksijos nutilo. Dabar kai Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, o kartu Europoje sukėlė didžiausią karinį konfliktą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, V. Putino barbariška politika vėl smerkiama. Tikiu, kad šį kartą visos pasaulio šalys, norinčios taikos, nenurims. Tą liudija ir pradėtos taikyti Rusijai įvairios sankcijos, jos šalinimas ar veiklos suspendavimas tarptautinėse organizacijose. Žinoma, ir demokratinis pasaulis, kaip ir Lietuva, negali pamiršti, kad Rusija – tai šeštadalis pasaulio, o svarbiausia, ji turi branduolinį ginklą.

– Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė jau kelis kartus pareiškė, kad ir sankcijos Rusijai, ir bandymai ją izoliuoti V. Putino nebesustabdys. Pasak D. Grybauskaitės, V. Putino režimui galas gali ateiti tik mūšio lauke. Jūs dažnai kritikuojate D. Grybauskaitės poziciją. Kaip vertinate naujausius buvusios vadovės pareiškimus?

– Mūšio laukas reikštų NATO karo su Rusija pradžią. Ši gynybos organizacija aiškiai pareiškė, kad jos kariai nežengs į Ukrainos teritoriją, tačiau Aljansui priklausančios šalys jau pradėjo tiekti Ukrainai moderniausią ginkluotę, ir tai yra labai konkretus bei reikšmingas šios valstybės palaikymas

– Grįžkime į Lietuvą. Rytoj prasideda Seimo pavasario sesija. Dar iš ankstesnių mūsų parlamento sesijų liko pradėtų, bet dėl užsitęsusių diskusijų taip ir nepriimtų įstatymų. Ar nemanote, kad Seimo valdantieji, akcentuodami grėsmingą tarptautinę padėtį bei skatindami būti vieningiems, bandys be didesnių diskusijų priimti nevienareikšmiškai visuomenėje vertinamus teisės aktus? Tokių pareiškimų iš valdančiųjų jau yra.

– Sutinku, vienybės korta bus bandančių pasinaudoti. Bus aiškinančių, kad tai reikia daryti, nes šalyje paskelbta nepaprastoji padėtis. Prognozuoju, bent artimiausią pusmetį Seimui priimti bus teikiami rezoliucijų, deklaracijų, pareiškimų projektai. Dėl jų didesnių diskusijų nekils, nes ir pozicija, ir opozicija smerkia V. Putino režimą ir solidarizuojasi su Ukraina. Bet šioje sesijoje numatoma priimti ir kai kurias Konstitucijos pataisas, susijusias su mūsų kariuomene, saugumu, merų įgaliojimais ir t.t. Jei kas ir bandys dėl Konstitucijos pataisų naudoti vienybės kortą, tikrovėje ji bus neveiksminga. Diskusijų bus. Jos ir turi būti, kadangi šalies saugumą liečiantys teisės aktai labai svarbūs, o tuo pačiu reikšminga ir kiekviena nuomonė.

– Kaip vertinate mūsų valstybės istorijos atkarpą po Kovo 11-osios iki šių dienų?

– Lietuva sėkmingai ir išmintingai išnaudojo visas jai palankiai susiklosčiusias tarptautines aplinkybes ir įvykdė svarbiausius tikslus, kurių siekė nuo pat Kovo 11-osios. Ji tapo NATO ir Europos Sąjungos nare. Mūsų kraštas istorijoje dar neturėjo tokių svarių saugumo ir socialinės-ekonominės pažangos garantijų, kokias turi dabar. Kai dalis mūsų tautiečių kartais pagrįstai, o kartais ir be reikalo burba dėl šiandieninio gyvenimo, noriu priminti, kad turime nepamiršti, jog mūsų vidaus resursai yra riboti. Kai 1990 m.  atkūrėme Lietuvos nepriklausomybę, vidaus gyvenime ėmėmės dviejų labai svarbių darbų – valstybinio turto privatizavimo ir Žemės reformos. Šios permainos buvo būtinos. Šiandien, kai į šiuos procesus žiūrime jau kaip į istorinius, matome, jog kai ką galėjome padaryti protingiau ir efektyviau. Tačiau svarbiausia, kad esame nepriklausomi ir saugūs, o padarytas klaidas galime ištaisyti patys.