„Nesu rašytoja, bet rašiau širdimi…” Pirmąkart R. Biržinytės premijos laureatė apdovanojimo nesulaukė

Bronislavas KLIMAŠAUSKAS

Praėjusio ketvirtadienio popietę Kelmės Žemaitės viešojoje bibliotekoje vykusi Reginos Biržinytės literatūrinės premijos įteikimo šventė, visada sutampanti su tradiciniu Poezijos pavasarėliu, šįkart prasidėjo kiek neįprastai – tylos minute, skirta pagerbti visai neseniai Amžinybėn išėjusią gydytoją, buvusią parlamentarę Almą Monkauskaitę, kurios publicistinė knyga „Mano kadencija“ apie ketverių metų darbą Seime kaip tik įvertinta šių metų premija. Jai knyga buvo pristatyta, dar esant gyvai autorei.

Rajono savivaldybės meras, literatūrinių premijų skyrimo komisijos pirmininkas Vaclovas Andrulis premijos regalijas – vardinę tautinę juostą ir atitinkamą liudijimą įteikė šviesaus atminimo A. Monkauskaitės artimiesiems – iš jos gimtųjų Dagių kaimo (Mažeikių r.) atvažiavusiam broliui ir brolienei Arvydui ir Irutei Monkauskams. Pastaroji, vos sulaikydama jaudulį ir ašaras, nuoširdžiai padėkojo rajono savivaldybei, jos komisijai už tokį garbingą Almos kūrybos įvertinimą ir patikino, kad premijos lėšos papildys steigiamą Almos fondą geriausių rajono jaunųjų publicistinių rašinių autoriams skatinti.

„Nesu rašytoja, bet rašiau širdimi tai, ko negalėjau neparašyti“,– šį a.a. A. Monkauskaitės sakinį iš premijuotos knygos „Mano kadencija“ pacitavo Lietuvos rašytojų sąjungos narė, rajono laikraščio „Bičiulis“ redaktorė Ona Jautakienė, plačiau apžvelgusi ir jautriai pakomentavusi tiek laureatės asmenybę, tiek jos kūrybą. Premijos skyrimo nuostatai nenumato apdovanoti vien grožinę literatūrą, o kalba tik apie atskira knyga išleista literatūrą, todėl A. Monkauskaitė – ne pirmoji, kuriai premija atiteko ne už grožinę kūrybą. Be to, ir R. Biržinytė buvo ne tik poetė, bet ir publicistė, rajono laikraščiui pateikusi gražių reportažų iš kelionių, pamąstymų apie kultūrą, žmonių santykius, kalbą ir t.t. O. Jautakienė pateikė ir tragišką sugretinimą: Regina, kovojusi su sunkia liga, iškeliavo į kitą , galbūt tobulesnį pasaulį, būdama 47-erių, o Alma išėjo 52-iejų, taip ir nesužinojusi, kad jai bus paskirta Reginos vardo premija. Pasak O. Jautakienės, jos abi skubėjo rašyti ir skubėjo gyventi, tarsi būtų žinojusios daugiau už mus, bet beveik tuo nesidalijusios, kad netraumuotų mūsų savo liūdna nuojauta. „Žemaitiškai narsus buvo šių moterų gyvenimas – tarsi žydėtų obelis, jaučianti prie kamieno priartėjusį kirvį, bet neišsiduodanti nė šakelės virptelėjimu“,– sakė O. Jautakienė. Remdamasi savo kūrybine patirtimi, ji teigė, kad dokumentiką kurti visuomet sunkiau nei rašyti grožinę literatūrą: čia neprisidengsi nuoga išmone, nepameluosi, nepritempsi realybės prie savo fantazijos, ir savo pasisakymą baigė žodžiais: „Ačiū, Alma, kad tokią knygą parašei ir kad buvai ir likai su mumis“.

„Mano kadenciją“ redagavusi Kražių Ž. Liauksmino gimnazijos mokytoja metodininkė, rajono tarybos narė Emilija Kvietkuvienė prisiminė, kaip A. Monkauskaitė visąlaik kruopščiai kaupė medžiagą, o pačiam knygos rašymui atsidėjo po nesėkmingai jai susiklosčiusių 2016 metų Seimo rinkimų. Paskutiniais gyvenimo mėnesiais ji labai daug skaitė, sielojosi, kad jos dar nepasiekė egzodo literatūra: M. Katiliškio romanas „Miškais ateina ruduo“, A. Škėmos „Balta drobulė“. Gilinosi į V. Mykolaičio-Putino poeziją.

Kelmės mažojo teatro vadovas ir režisierius Algimantas Armonas naująją laureatę pavadino fantastine Kelmės moterimi: ji turėjo ką pasakyti ir mokėjo tai pasakyti, nestokojo humoro, giliai analitiškai suvokė gyvenimą. Jai mažiausiai rūpėjo asmeninė gerovė, ar kokį automobilį pirkti, ar namą statyti… Kas į ją, kaip parlamentarę, kreipėsi ar ko prašė, tas, jeigu surusendavo nors menkiausia galimybių kibirkštėlė, viską gavo. Pasak A. Armono, vos nesuspėta surasti kelių, kaip sukurti kino filmą apie Kražių skerdynes…

22-osios R. Biržinytės premijos įteikimo šventėje dar kalbėjo savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė Lina Balčiūnienė, Seimo nario J. Rimkaus padėjėja Janina Skeberdienė. R. Biržinytę kaip asmenybę ir poetę pristatė Žemaitės viešosios bibliotekos direktorė Rita Grišienė.

Po to Kelmės ir kaimyninių rajonų literatai skaitė savo eilėraščius.

Ščiglinskienės nuotrauka