Netrukus prie centralizuotų nuotekų tinklų galės prisijungti dar daugiau kelmiškių

Siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į nuotekų tvarkymą, menininkė M. Dirsytė surengė performansą Kelmėje
Lietuvoje pagrindinis geriamojo vandens šaltinis yra požeminis vanduo. Mikrobiologinės šio vandens savybės paprastai yra geros, tačiau neteisingai tvarkomos nuotekos užteršia gruntą ir gruntinį vandenį. Prisijungimas prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos arba užtikrinimas, kad gyventojai nuotekas tinkamai tvarko individualiai, galėtų išspręsti susidariusią situaciją.
Baigiami tiesti tinklai dviejose gatvėse
„Kelmės miesto gyventojai nuotekas tvarko kaip ir visoje Lietuvoje – didžioji dalis buitinių nuotekų sutvarkoma centralizuotai, mažesnioji dalis tvarkoma individualiai, t. y. įsirengiami individualūs nuotekų valymo įrengimai arba nuotekos kaupiamos surinkimo rezervuaruose ir vėliau išvežamos asenizacinėmis mašinomis. Tačiau nemaža dalis buities nuotekų apskritai yra netvarkomos ir tokios išleidžiamos į aplinką“, – teigia UAB „Kelmės vanduo“ direktorius Mindaugas Užmiškis.
Šiuo metu Kelmės aglomeracijoje, apimančioje Kelmės miesto teritoriją, prie centralizuotų nuotekų tinklų dar neprisijungę apie 13 proc. gyventojų. Bendrovė aktyviai vykdo centralizuotų buitinių nuotekų tinklų plėtros darbus, finansuojamus Europos Sąjungos (ES) fondų, Kelmės rajono savivaldybės biudžeto ir UAB „Kelmės vanduo“ lėšomis. Suplanuota, kad užbaigus numatytus darbus iki 2023 metų pabaigos, 11 proc. miesto gyventojų bus sudarytos galimybės prisijungti prie nuotekų tinklų.
Užmiškis sako, kad dalis gyventojų netrukus galės prisijungti prie baigiamų tiesti nuotekų tinklų S. Nėries gatvėje, o kitais metais – ir likę Dvaro gatvės kvartalo gyventojai.
Padeda užpildyti dokumentus
Prie centralizuotos nuotekų sistemos gali prisijungti visi gyventojai, nuosavybės ar kitais teisėtais pagrindais valdantys namų valdas, prie kurių yra nutiesti magistraliniai buitinių nuotekų tinklai, ir raginami tai padaryti nedelsiant. Jiems reikėtų kreiptis į UAB „Kelmės vanduo“ ir pateikti prašymą-paraišką gauti prisijungimo sąlygas. Gyventojams, kurie nesinaudoja internetu, prašymą-paraišką ir būtinus dokumentus padeda užpildyti bendrovės specialistai. Bendrovė pareiškėjui išduoda prisijungimo sąlygas, kurias jis turi įvykdyti, t. y. parengti supaprastintą buitinių nuotekų išvado projektą, jį suderinti su bendrove ir pagal suderintą projektą atlikti statybos darbus.
„Prisijungimo kaina prie centralizuotų tinklų priklauso nuo daugelio aplinkybių – atstumo nuo gyventojo namo iki artimiausio nuotekų šulinio, nuo nuolydžių, dangų, kurias reikia ardyti ir vėliau atstatyti, kitų aplinkybių, todėl konkrečios kainos įvardinti tiesiog nėra galimybės“, – paaiškina pašnekovas.
Norinčių skatinti nereikia
UAB „Kelmės vanduo“ direktorius teigia, kad gyventojų, kurie nori jungtis prie nuotekų tinklų, skatinti nereikia – jie patys ateina, klausia sąlygų, ieško galimybių kuo greičiau prisijungti.
„Taip ir turėtų būti, nes mes visi norime gyventi patogiai, švariai ir be rūpesčių. Didžiausia problema yra gyventojai, kurie dėl įvairių priežasčių kategoriškai atsisako jungtis. Tokie asmenys sukuria labai nepalankias sąlygas bendrovei ir kitiems gyventojams, nes dėl tokio jų nenoro įmonė praranda teisę į ES paramos dalį, t. y. yra priversta daugiau prisidėti prie tinklų statybos darbų savo lėšomis. Vėliau, skaičiuojant paslaugų kainas, tai įtraukiama į jų kainą, ir vartotojai pajunta skirtumą. Taigi, finansiškai nukenčia visi gyventojai, kurie yra priversti mokėti didesnę kainą už būtinąsias paslaugas. Ir tai tik finansinis aspektas – kaip minėjau pokalbio pradžioje, netvarkomos nuotekos dažniausiai yra išleidžiamos į aplinką. Taip yra teršiamas mūsų gražus miestas ir jo vandens telkiniai“, – pabrėžia pašnekovas ir priduria, kad tik gyventojų sąmoningumas turėtų skatinti jungtis prie nuotekų tinklų, ypač dabar, kai galimybės tai padaryti yra tikrai palankios.

Dėl lengvatų ir jų taikymo gyventojai turėtų kreiptis į Kelmės rajono savivaldybės administraciją.
Jei nėra fizinės galimybės prisijungti prie centralizuotos nuotekų tinklų sistemos, galimi du pasirinkimai – įsirengti nuotekų kaupimo rezervuarą arba individualų nuotekų valymo įrenginį.
Siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į nuotekų tvarkymą, Aplinkos ministerija neseniai inicijavo kampaniją „Neteršk gyvybės rato“. Šios akcijos ašis – menininkės Monikos Dirsytės performansas, kurio metu specialiai įrengtoje ekspozicijoje menininkė gulėjo purvo vonioje ir gėrė švarų vandenį iš greta pastatytos kolonėlės. Tokiu meniniu pasirodymu žmonėms buvo siekiama priminti: jei norima mėgautis švariu vandeniu, nuotekas į aplinką galima išleisti tik tinkamai išvalytas. Vienas tokių performansų šių metų rugsėjį buvo surengtas ir Kelmėje.
Informacija parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis
(Reklama)