„Noriu, kad kelmiškių problemos būtų girdimos ir sprendžiamos“, – sako Kelmės miesto seniūnė L. Kundrotienė

Jau prabėgo pusmetis, kai gausiausiai pagal gyventojų skaičių Kelmės miesto seniūnijai vadovauja Ligita Kundrotienė. Kelmės miestas – ypatingas, nes yra mūsų rajono centras, jame įsikūrusios svarbiausios įstaigos, įvairių reikalų spręsti atvyksta žmonės iš kitų vietovių. Natūralu, kad Kelmėje, dažniau negu kitur, reikia įvairių kapitalinių remontų, tvarkyti infrastruktūrą. Be to, Kelmė reprezentuoja mūsų rajoną, yra jo vizitinė kortelė. Apie dabartinį Kelmės gyvenimą, jos gyventojų ir svečių patiriamas problemas, plėtros perspektyvas ir kalbamės su L. Kundrotiene.

– Kas paskatino dalyvauti konkurse į šias pareigas?

– Pirmiausia kolektyvo nariai, t. y. seniūnijos darbuotojai. Joje specialiste dirbau nuo 2007 metų. Kai į užtarnautą poilsį išėjo buvęs seniūnas Romas Atkočaitis, jis paliko draugišką kolektyvą, pirmenybę teikiantį komandiniam darbui. Kolegos nenorėjo, kad seniūnijai vadovautų žmogus, joje nė dienos nedirbęs, o tuo labiau atvykęs iš kito miesto. Lietuvoje yra tokia tvarka, kad konkurse į savivaldybės administracijoje esančias laisvas pareigas gali dalyvauti bet kuris Lietuvos pilietis, jei jis atitinka konkurso sąlygose nurodytus kvalifikacinius reikalavimus. Bijau suklysti, bet atrodo, kad buvo metai, kai į seniūno postą galėjo pretenduoti tik joje gyvenantis žmogus. Taip galėtų būti ir dabar, nes vietinis gyventojas turi žinių apie vietovę kurioje gyvena, pažįsta daug žmonių, mato problemas. Pavyzdžiui, juk ir mero rinkimuose gali dalyvauti tik tie kandidatai, kurie deklaruoja gyvenamą vietą toje savivaldybėje.

Esu ilgametė kelmiškė. Gimiau Kelmės priemiestyje – Paprūdžiuose. Baigiau tuometinę „Aukuro“ vidurinę mokyklą. Iš savo gimtojo krašto buvau išvykusi tik studijų metais, kai Kauno technologijos universitete studijavau vadybą ir ekonomiką. Grįžusi į Kelmę dirbau Lietuvos draudime, Luminor banke, o dabar jau aštuoniolika metų – miesto seniūnijoje. Kelmė man sava. Žinau kasdienius miesto gyventojų rūpesčius, jų norus bei suprantu, ką galima padaryti, o dėl ko šiuo metu dar reikia luktelti.

– Trumpai apibūdinkite Kelmę.

– Dabar mieste deklaruoja gyvenamąją vietą 7255 žmonės. Kelmės plotas – 7,85 kvadratiniai kilometrai. Seniūnija prižiūri apie 73 km šaligatvių. Mieste yra apie 120 gatvių, kurių bendras ilgis – apie 73 km. Be to, prižiūrime pėsčiųjų ir dviračio takus, turime tris – Dvaro, Draugystės ir Tūkstantmečio parkus. Pastaruosius du parkus kelmiškiai ir miesto svečiai aktyviai lanko, todėl jie reikalauja ir daug priežiūros. Be to, mums priklauso ir miesto civilinės kapinės. Jos reikalauja vis daugiau priežiūros, nes kasmet daugėja apleistų ir netvarkomų kapaviečių. Taip pat tvarkome senąsias bei žydų kapines. Nemaži yra ir miesto želdinių plotai, kurie intensyviai šienaujami. Ypač tam daug dėmesio turime skirti šiemet, nes dėl gamtinių sąlygų žolė ypatingai greitai želia. Yra ir daug plotų, kurie šienaujami vieną ar du kartus per metus, nes dažnesniam šienavimui neturime galimybių. Vasarą miestas pasipuošia gėlėmis, o tam reikia irgi daug priežiūros bei dėmesio. Šiuos darbus turi atlikti nedidelė šešiolikos darbuotojų komanda. Labai džiaugiuosi, kad seniūnija turi tikrai labai gabius, sumanius, darbščius žmones, žinančius ir išmanančius savo darbą.

– Kokius darbus atliekate dabar ir kokie laukia artimiausiu metu?

– Atkreipsiu dėmesį, kad stambesnius ir brangius projektus įgyvendina savivaldybės administracija, gavusi Tarybos pritarimą. Dar pernai seniūnija pakeitė 150 netaupių apšvietimo lempų į taupias. Sutaupytų lėšų sąskaita, tamsiuoju paros metu miesto gatvės ilgiau būna apšviestos. Dabar atnaujinome šaligatvį tarp Vytauto Didžiojo ir Žemaitės gatvių. Šis takas yra pagrindinis, kuriuo Kalnų seniūnaitijos gyventojai gali pasiekti miesto centrą. Dar šiemet planuojame atnaujinti taką civilinėse kapinėse link Šaulių sąjungos kūrėjo Vlado Pūtvio-Putvinskio kapo.

Miesto centre reikia atnaujinti jau senus suoliukus, pastatyti naujų. Ypač žmonės jų pageidauja nuo Savivaldybės administracinio pastato link pietinės miesto dalies. Kadangi Kelmėje daugėja garbaus amžiaus žmonių, jiems, apsipirkus centre esančiose parduotuvėse, be poilsio sunku parsinešti pirkinius į namus.

Norime šiemet įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus nuo parduotuvės Maxima, esančios Kooperacijos gatvėje, kurie nusitęs L. Giros gatve iki Nepriklausomybės gatvės. Šis projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos (ES) lėšų, bet Savivaldybei teks prisidėti savo biudžeto lėšomis.

Dar pernai visoje Lietuvoje buvo uždrausta naudoti kinų gamybos stebėjimo kameras. Jų atsisakėme. Ruošiamės įrengti šešias nūdienos reikalavimus atitinkančias stebėjimo kameras.

– Artimiausiu metu mieste toliau bus tęsiamas Tūkstantmečio parko tvarkymo bei Atgimimo aikštės, esančios prie Kultūros centro, ir skvero nuo evangelikų reformatų bažnyčios iki L. Giros gatvės rekonstrukcijos projektai. Papasakokite plačiau apie juos.

Tūkstantmečio parko tvarkymo projekto pirmasis etapas jau baigtas, o dabar turėtų būti tęsiamas antrasis. Esminis momentas – Draugystės ir Tūkstantmečio parkai bus sujungti. Ir susiformuos didelė rekreacinė teritorija.

Atgimimo aikštė bus išlyginta, nebeliks laiptelių, atsiras scena renginiams. Taip pat bus įrengtas fontanas, kurio vanduo trykš iš žemės. Reikės pašalinti kai kuriuos medžius. Projektuotojai siūlė šalinti vos ne visus medžius, tačiau specialistai pasiūlė šalinti tik tuos, kurie jau yra beviltiški ir bet kada gali pridaryti bėdų, nepatogumų. Skvere nuo bažnyčios iki L. Giros gatvės medžiai nebus šalinami. Bus sutvarkyta automobilių stovėjimo aikštelė. Įrengta vaikų žaidimo aikštelė, nuo kurios bus nutiesti pėsčiųjų takai, pastatyti suoliukai ir t. t.

– Kai ateina pavasaris, gyventojai piktinasi varnų lizdais, kritikuoja ir rajono, ir miesto valdžią, kad nieko nedaro. Yra nepatenkintų, kai vidurvasaryje mato nešienautus plotus. Ką galite tuo nepatenkintiems pasakyti?

– Žinoma, rankų sudėję nesėdime. Ardome lizdus, tačiau tai daryti galime tik nuo rugpjūčio pradžios iki vasario pabaigos. Pavasarį ir beveik visą vasarą to daryti negalime, nes varnos ir kiti paukščiai pradeda perėti, o tuo metu prasideda ir intensyviausias lizdų sukimas. Tada ir gyventojų nepasitenkinimo daugiausiai sulaukiame. Prie autobusų stoties šiemet išardėme penkis lizdus, bet po to varnos susuko vienuolika. Tokių pavyzdžių yra ir daugiau. Tai ne tik mūsų miesto, bet visos Lietuvos problema.

Pagal aplinkos apsaugą reglamentuojančius aktus mes negalime šienauti žydinčių pievų. Pavyzdžiu, tokios pievos yra buvusio dvaro teritorijoje. Dvaras, kuriame dabar veikia muziejus, yra kultūros paveldo objektas, todėl ir tada, kai pievas jau galime šienauti, turime šiuos darbus derinti su paveldosaugos specialistais. Su šiais specialistais turime derinti šios teritorijos esančių medžių šalinimą ar didesnį medžių genėjimą.

Dvaro parko kaip ir Tūkstantmečio, mes šienauti negalime be liepos 15 d., kadangi buvo tokios projekto sąlygos.

– Kelmėje kasmet gyventojų mažėja. Gal nebeliko ir gyvenamųjų būstų poreikio? Juk buvo metai, kai žmonės dešimtmečiais laukdavo, kol gaudavo komunalinį butą.

– Atkreipsiu dėmesį į du dalykus. Jau jokia naujiena, kad Kelmėje daugėja negyvenamų individualių namų. Minėjau, kad miesto gyventojai sensta. Todėl dalis garbaus amžiaus gyventojų nori parduoti individualius namus ir apsigyventi bute. Butų ieško ir žmonės, gyvenantys kaime. Manau, kad bent kelis daugiabučius namus būtų galima pastatyti.

– Kiekvienas vadovas dažniausia turi vienus ar kitus tikslus ir nori, kad jie būtų įgyvendinti. Kokie Jūsų tikslai?

– Labai noriu, kad miesto gyventojų problemos būtų ne tik išgirstos, bet ir išspręstos. Tam pirmiausia daug dėmesio reikia skirti gatvių, šaligatvių, aplinkos tvarkymui. Džiugu, kad pastaraisiais metais miesto svečiai arba kilusieji iš Kelmės pastebi, kad miestas jaukus, tvarkingas. Todėl seniūnijos kolektyvas ir toliau nori miesto tvarkymo, gražinimo, jo puošimo tradicijas tęsti.

L. Kundrotienės asmeninio archyvo nuotr.