„Noriu, kad tytuvėniškiai taptų miesto šeimininkais“,– teigia Tytuvėnų seniūnas Viktoras Ruseckas

Nuo birželio mėnesio Tytuvėnų miesto seniūnu dirba gruodžio mėnesį 50-ąjį gimtadienį švęsiantis Viktoras Ruseckas, šiame mieste gyvenantis jau aštuonioliktus metus. Iki darbo valstybės tarnyboje Viktoras dvidešimt septynerius metus tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Kaip sekasi darbuotis naujose pareigose, ką pavyko padaryti, kokie ateities planai apie tai ir šis pokalbis su V. Rusecku.

– Pirmiausia papasakokite apie save, nes Kelmės rajono gyventojai apie Jus dar mažai žino.

– Gimiau Šilutėje, tačiau joje prabėgo tik pirmi vaikystės metai. Sulaukęs pilnametystės buvau pašauktas į Lietuvos kariuomenę atlikti būtinąją karo tarnybą Marijampolėje. Ten, jau tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje, Suaugusiųjų mokymosi centre baigiau vidurinę mokyklą. Tarnybą kariuomenėje pradėjau šauktiniu, o baigiau užtarnavęs seržanto majoro karinį laipsnį (jūrų pajėgų vyr. laivūnas). Tarnavau Marijampolėje, Šiauliuose, Kelmėje, Klaipėdoje. Dalyvavau dviejose NATO misijose: beveik pusantrų metų Afganistane ir pusmetį Jungtinių Tautų misijoje Afrikoje, Malyje. Beje, tarnaudamas pastarajame žemyne pradėjau Verslo vadybos magistro studijas Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje. Džiugu, kad mano baigiamasis darbas apie vidinę konkurenciją statutinėje organizacijoje pasidalinto žinojimo kontekste, buvo pripažintas geriausiu darbu socialinių mokslų srityje. Šias studijas baigiau su pagyrimu (Cum laude). Kuomet gilinausi į baigiamojo darbo temą, teorinės žinios labai prisidėjo prie turimų praktinių žinių, nacionalinės ir tarptautinės patirties. Tai leido dar giliau pažvelgti ir suprasti ne tik vadybos ir kitus veiklos procesus, bet ir komandos formavimo, lyderystės, žinių vadybos bei kitų subtilybių, kurios pravertė ne tik buvusioje tarnyboje, bet ypač aktualios ir čia – valstybės tarnyboje. Prieš tai Šiaulių valstybinėje kolegijoje baigiau bakalauro studijas ir įgijau informacinių technologijų inžinieriaus kvalifikaciją.

2024 m. baigiau profesinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Didžiąją gyvenimo dalį tarnavau besirūpindamas pasaulio ir Lietuvos saugumu, o tapus Lietuvos kariuomenės veteranu ir išėjus į atsargą, norėjosi rūpintis savo kraštu. Pasyvus gyvenimas visiškai netraukė, norėjosi įsilieti į aktyvų civilinį gyvenimą, prisidėti prie krašto raidos ir gerovės, todėl dar labiau pradėjau gilintis į LR įstatymus bei ruoštis naujiems iššūkiams, vienam ar kitam įvairaus lygio konkursui. Sėkmingai ir puikiais vertinimais išlaikiau aukštesniųjų vadovų kompetencijų testus Vidaus reikalų ministerijoje, gilinausi į dirbtinio intelekto praktikas bei kitus vadybinius procesus ir sistemas, galinčias praktiškai įtakoti organizacijų vidinę kultūrą, procesų optimizavimą ir aukštesnės kokybės užtikrinimą. Manau, kad mano ilgametė patirtis ir platus žinojimas suteikė puikią galimybę dalyvauti ir Tytuvėnų seniūnijos seniūno konkurse, kurį laimėjau. Šis laimėjimas kartu yra ir sunkus bei atsakingas darbas, kuris labai įpareigoja.  Esu įsitikinęs, kad kuo platesnės patirties ir pažiūrų žmogus ateina į tokias pareigas, tuo efektyviau ir kūrybiškiau randama komunikacija su gyventojais, kitokiu požiūriu girdimos ir sprendžiamos problemos, nėra jokio išankstinio nuomonės formavimo ar kitų netinkamai susiformavusių įpročių perėmimo. Mano teorinės žinios ir patirtis karščiausiuose pasaulio taškuose bei Lietuvoje, ne kartą patvirtino, kad visur ir visada patys svarbiausi – žmonės.

Todėl, kai žmogus į šias pareigas ateina iki tol savivaldoje nedirbęs, nepaskendęs tokioje darbų kasdienybėje, gali kiek kitokiu žvilgsniu pažvelgti ir į vienos ar kitos srities problematiką bei taikyti kitokius sprendimo būdus, naudoti kitus metodus, veiklą nukreipti strateginių tikslų linkme. Ir, žinoma, tai reikia daryti ne vien asmeniniais sprendimais, o buriant bendrystę, tariantis su žmonėmis, išklausant jų pasiūlymus ir mintis. Todėl seniūnijos gyventojų aktyvumas yra labai sveikintinas ir svarbus. Mano tikslas – paskatinti tytuvėniškius, kad jie taptų miesto šeimininkais, jog nuo jų požiūrio pirmiausia priklauso kaip būtų sprendžiamos miesto problemos, kuriamos perspektyvos.

– Trumpai apibūdinkite Tytuvėnų miestą.

– Tytuvėnų teritorija užima 988 ha. Tai gana didelis plotas palyginus su gyventojų skaičiumi. Dabar Tytuvėnuose savo gyvenamąją vietą deklaruoja 1831 žmogus. Turime 46 gatves, kurių ilgis beveik 30 kilometrų. Prižiūrime apie 500 tūkst. kv. m želdinių bei 360 kv. m gėlynų. Tytuvėnų pramoniniu miestu nepavadinsi, tai labiau kurortinė vietovė. Ypač tai jaučiame šiltuoju metų laiku, kai prie Giliaus, Bridvaišio ežerų atvyksta poilsiautojai. Sulaukiame turistų ir iš įvairių pasaulio kampelių. Juos traukia garsus bažnyčios ir vienuolyno ansamblis, jame įsikūręs Tytuvėnų piligrimų centras, kitos lankytinos vietos. Todėl ir verslininkai orientuojasi į maitinimo, apgyvendinimo bei kitas su svečių priėmimu susijusias paslaugas. Žinoma, tų paslaugų reikia dar daugiau ir jų galimybės plėsis. Daug žmonių pritraukia jau ir Lietuvoje garsus Tytuvėnų vasaros festivalis, tradicinė miesto šventė „Tytuva“, kiti renginiai. Svarbu pažymėti, kad kitais metais Tytuvėnai minės jubiliejų – 730 metų, todėl seniūnija, kartu su Tytuvėnų kultūros centru, Tytuvėnų piligrimų centru, miesto bendruomenėmis ir kitais partneriais, planuoja surengti išskirtinę šventę.

– Paminėkite svarbiausius šiais metais atliktus darbus.

– Neseniai nugriautas apleistas ir neprižiūrimas vandens bokštas Kalnų gatvėje, užtikrinus darbams trūkusį finansavimą yra paskelbtas konkursas dėl kultūros paskirties pastato griovimo centrinėje miesto aikštėje. Vadovaujantis Saugaus eismo komisijos sprendimais mieste įrengti nauji kelių eismo ženklai, sferiniai veidrodžiai. Sedulos gatvėje atnaujintas vienas ir įrengti du papildomi greičio ribojimo kalneliai. Taip pat yra papildomai priimtų saugaus eismo sprendimų, kuriems įgyvendinti bus planuojamos papildomos lėšos. Gyventojai dažnai skundžiasi dėl pagrindinių miesto gatvių (Žemaitės, Pušyno, Maironio, J. Basanavičiaus, Šiluvos) prastos infrastruktūros, blogų šaligatvių, prasto apšvietimo, didelio greičio. Yra vietų, kur šaligatvių ir apšvietimo tinklų išvis nėra. Tačiau šios gatvės priklauso AB „Via Lietuva“ ir seniūnija veikti jose neturi teisės. Todėl dauguma problemų AB „Via Lietuva“ jiems yra pateiktos per Kelmės rajono savivaldybės Saugaus eismo komisijos užklausas.

Pagal dalyvaujamojo biudžeto programą vyksta plūduriuojančio vandens fontano kabelio atvedimo prie miesto tvenkinio darbai. Šiuo metu bus skelbiamas konkursas dėl pačio fontano įrangos pirkimo. Tai jau ne pirmas šio projekto įgyvendinimo konkursas, nes prieš tai buvę nesulaukė nė vieno rangovo, galinčio tai įgyvendinti. Yra sprendžiami klausimai dėl Piliakalnio gatvės įrengimo už Bridvaišio gatvės sankryžos, nes planuotos gatvės viduryje stovi ESO įranga, kuri trukdo šį klausimą galutinai išspręsti projektuojant gatvės įrengimą. Iš esmės be matomų darbų egzistuoja daugybė nematomų, tačiau svarbių darbų. Visus juos atlieka mūsų seniūnijos kolektyvas, puikūs savo sričių ekspertai, nuoširdūs specialistai, darbuotojai.

Gaila, tačiau neįvyks kapinių tako atnaujinimo darbai, nes sutartį pasirašęs rangovas darbus vykdyti atsisakė, o baigiantis finansiniams metams tokios apimties darbų šiais metais atlikti nebėra galimybių. Papildomai bus taisomos asfalto dangos duobės miesto gatvėse, Basanavičiaus gatvėje bei galbūt bus skelbiamas konkursas dalies gatvių šviestuvų atnaujinimui.

– Jau kelis dešimtmečius Tytuvėnų „Achilo kulnu“ yra vis nesibaigiančios diskusijos dėl kultūros centro pastato. Buvo parengtas ne vienas projektas, tačiau jie taip ir nevirto nauju statiniu. Dabar problema lyg ir išspręsta, nes kitais metais bus pradėta Turizmo informacijos centro kraštotyros ir neformaliojo švietimo centro statyba. Kyla klausimas, ar jis patenkins tytuvėniškių, jų svečių poreikius, nes pastate nebus tradiciniams kultūros renginiams skirtos salės su scena, o teks tenkintis tik 150 vietų konferencijos sale.

– Geriau jau toks statinys, nei jokio. Diskusijos yra puiki demokratijos išraiška, tačiau realūs darbai ir rezultatai taip pat yra svarbu. Mieste yra ir daugiau kultūrai, kitiems renginiams skirtų erdvių: gimnazija, Tytuvėnų regioninio parko Lankytojų centras, VšĮ Tytuvėnų piligrimų centras, bažnyčia ir t.t. Svarbiausia, kad naujame pastate galės repetuoti meno mėgėjų kolektyvai, vyks miestiečių sueigos, įvairūs susitikimai. Gal ne taip patogiai kaip norėtųsi, tačiau toks yra mūsų miesto raidos etapas. Priminsiu, kad pagal dabartines Vyriausybės nuostatas toks miestas kaip Tytuvėnai pretenduoti į investicijas tipinio kultūros centro statybai neturi galimybių.

Yra ir viena svarbi, nuo mūsų nepriklausanti, bet miesto raidą lemianti, sąlyga. Mieste nemažą dalį užima paveldosaugos institucijų nustatyta urbanistinė teritorija, prie kurios tenka derinti ne vieną darbą, o pirmiausia naujus statinius, netgi jų spalvas.

Dabar analizuoju sąlygas, kurios apibrėžia teritorijų tvarkymą, siekiant Tytuvėnų tvenkinio teritoriją pritaikyti lankymui. Dabartinis durpės pagrindo gruntas sukelia nemažai problemų teritorijos priežiūrai ir nepatogus lankytojams, norintiems pasimėgauti su šeimomis ant gražaus kraštovaizdžio pievos.  Sutvirtinus gruntą atvežtiniu stabilesniu juodžemiu, užsėjus veja, tvenkinio teritorijoje būtų galima ne tik patogiai vaikščioti prižiūrima veja, bet ir rengti renginius, mėgautis būsimu vandens fontanu.

Taip pat reikia specialių žinių ir sprendimų, siekiant, kad Tytuvėnai gautų kurortinės teritorijos statusą. Jei tokį statusą miestas turėtų, atsirastų gerokai palankesnės sąlygos infrastruktūros gerinimui, svečių pritraukimui, ir svarbiausia – investicijoms. Norėtųsi ateityje matyti ir naują sveikatingumo centrą, naują šiuolaikinį ir energetiškai efektyvų bent vieną daugiabutį svečiams ar miesto gyventojams, pastatytą naujai įrengtoje gatvėje su visa reikiama ir technologiškai pažangia infrastruktūra.

– Kokie darbai laukia artimiausioje ateityje?

– Šiuos darbus reikia skirstyti į dvi grupes. Vienai priskirčiau projektus, kurių užsakovė yra Savivaldybė ir jie finansuojami iš Šiaulių regiono plėtros programos, europinių bei kitų fondų. Kiti darbai finansuojami iš seniūnijai skirto biudžeto. Iš pastarojo tvarkome mums priklausančias gatves, prižiūrime viešąsias erdves, atliekame remontus. Jau vyksta parengiamieji, derinimo darbai, susiję su Bridvaišio ir Giliaus ežerų infrastruktūra. Prie abiejų ežerų bus tvarkomos maudyklos, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, Giliaus ežere atsiras vandens čiuožykla, šalia ir vaikų žaidimo aikštelė. Manau, kad prie Bridvaišio ežero reikia plėsti aktyvaus poilsio bazę. Dabar ežero pakrantė labiau skirta paplūdimio tinklinio mėgėjams, bet praverstų ir atnaujinta treniruoklių aikštelė. Šeimos, turinčios mažų vaikų, norėtų ir vaikų žaidimo aikštelės atnaujinimo.

Vyksta vienuolyno tvarkybos darbai. Bus pastatytas išmanusis tualetas šalia bažnyčios ir vienuolyno ansamblio. Būtina įrengti ir šaligatvius, apšvietimą, nes ne visose gatvėse jie yra. Yra ir daugiau prasmingų norų, tačiau viskas priklausys nuo kitų metų seniūnijai skirtų biudžeto asignavimų.

V. Rusecko asmeninio archyvo nuotrauka