Nuo knygos apie gimtąją šnektą iki lyrinės poezijos. I. Švarcaitei iškilmingai įteikta šių metų R. Biržinytės premija
Bronislavas KLIMAŠAUSKAS
– Tai – mūsų kaimo, mūsų Vaiguvos knyga, todėl didžiuojamės jos autore, kaip ir kiekvienu žmogumi, kilusiu iš Vaiguvos krašto,- tokiais žodžiais užvakar Kelmės Žemaitės viešojoje bibliotekoje surengtoje tradicinėje Poezijos pavasarėlio šventėje Vaiguvos seniūnas Alvydas Lukošius pasveikino šių metų R. Biržinytės literatūrinės premijos laureatę, iš Vaiguvos seniūnijos Norkių kaimo kilusią gamtos mokslų daktarę Ievą Švarcaitę, kuriai ši tūkstančio litų premija įteikta už pernai išleistą knygą „Mano gimtoji kalba. Vaiguvos šnekta (žemaičių dūnininkų tarmė)“.
Įteikęs I. Švarcaitei atitinkamą liudijimą ir ją perrišęs vardine tautine juosta, rajono savivaldybės mero pavaduotojas Kęstutis Bilius prisiminė, kad visi, kilę iš Vaiguvai netolimų vietovių, galbūt esame kažkiek priklausantys Vaiguvos šnektai, ir pasidžiaugė, jog knygos autorės asmenyje turime tokį darbštų ir kūrybingą žmogų, jog ji nuveikė tokį didžiulį darbą. I. Švarcaitę premijos gavimo proga sveikino Vaiguvos V. Šimkaus vidurinės mokyklos, Vaiguvos bendruomenės ir bibliotekos atstovai.
O pati I. Švarcaitė, padėkojusi už jos triūso įvertinimą, pakartojo jau šioje bibliotekoje per knygos pristatymą pasakytas mintis, jog savo gimtąją šnektą ji „išspjovusi“, būdama 10 metų, o vėliau studijavusi gamtą, važinėjusi po Europą, išmokusi dešimt kitų kalbų ir, tik įpusėjus gyvenimo kelionei, sumaniusi į žodyną surašyti savo tarmės šnektą. Ją tikrino kalbininkai ir neprikibo. Kalbininkės pareigų pramokiusi ir dukrą Stefaniją, kuri tapo šio leidinio redaktore. I. Švarcaitė dabar sakėsi „įklimpusi“ į monografijos „Vaiguva“ ir geografijos terminų žodyno rengimą, po to ateitų eilė Kelmės rajono enciklopedijos tomui apie gamtą.
I. Švarcaitei įteikta 18-oji R. Biržinytės premija.
Į šventę atvykusi humanitarinių mokslų daktarė Aušra Tamošiūnienė skaitė pranešimą „Kultūrinė tradicija R. Biržinytės kūryboje“. Ji rašo monografiją apie šią iškilią mūsų rajono poetę.
Poezijos pavasarėlio šventėje savo kūrybą skaitė Kelmės rajono literatai ir svečiai iš kaimyninių rajonų. Įdomu, kad vyriausiasis šventės dalyvis buvo jau dvi įvairias savo kūrybos knygeles išleidęs Antanas Banys iš Pakražančio, gimęs 1921 metais.

46-oji Kelmės miesto šventė
Folkloro ansamblis „Judlė“ apdovanotas „Aukso paukšte“
Gerumo ir šviesos šventė
Šokių grupei „Patrepsėlis“ – 25 metai
Aldonos Ruseckaitės knygos „Vienatybė“ pristatymas
Kodėl mažiausiai nusipelnę žmonės Lietuvoje tampa herojais
Keturias dienas Kelmėje šurmuliavo kursų dalyviai
Folkloro festivalis „Ir pajauga žali leipa“ (3)
Daudytė paskelbė kursų pradžią
Sertifikuotų riešinių mezgėja Jolanta Gečienė