Palangą iškeitė į dainą

Ona PETRAVIČIENĖ

Kas turi pieno ūkį, tas gerai supranta, kad jo šeimininkams nėra laiko pramogoms. Dėl nuolatinio užimtumo Vaiguvos seniūnijos Didlaukio kaimo ūkininkė Raimonda Bakšenskienė irgi pamiršo Palangą, o energijos ir stiprybės dabar semiasi dainuodama Užvenčio kultūros centro Vaiguvos skyriaus vokaliniame ansamblyje.

Didlaukis – Raimondos gimtinė. Iš keturių Elenos Karpienės vaikų Raimonda buvo vidurinė. Kaimo vaikui nuo mažumės patiko gyvuliai, bet paaugusi pasirinko padavėjos specialybę ir gavo paskyrimą į Kauną. Ten sutiko ir būsimą vyrą Kęstutį, su kuriuo vėliau susilaukė poros vaikų. Raimonda pamena, kad gyvendama mieste turėjo kur kas daugiau laiko ir gražiu oru nuvykdavo pailsėti į pajūrį. Lietuvoje prasidėjus Atgimimui, Kaune viena po kitos užsivėrė buvusių kavinių durys, o garbaus amžiaus sulaukusi Raimondos mama irgi primygtinai reikalavo, kad bent vienas iš vaikų grįžtų į kaimą. Kadangi nei Raimonda, nei jos vyras nesibaimino kaimiškų darbų, 2007 metais E. Karpienė savo ūkį ir padovanojo iš Kauno grįžusiai dukrai. Nedidelis tuokart palikimas atiteko dukrai, mat Elena turėjo tik nepilnus 3 ha žemės ir kelias karves. Norėdama išgyventi kaime, Raimonda iš karto ėmė plėsti ūkį. Laisvos žemės plotus jau anksčiau buvo išsidalinę vietos ūkininkai, tad naujakuriams teko supirkinėti likusius mažus sklypelius. Pernai ūkininkė deklaravo 43 ha pasėlių. Karvių skaičių padidino iki dvidešimties, o kartu su veršiais R. Bakšenskienė turi 36 galvijus. Moteris džiaugiasi, kad padedant Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kelmės biuro specialistams pavyko du kartus pasinaudoti valstybės skirta parama, už kurią įsigijo mėšlo kratytuvą ir pasidarė vandens gręžinį. Dabar šeima turi visą žemės ūkio dirbimo techniką, tiktai nuimant javų derlių tenka ieškotis kombaino. Ir svetimų pagalbininkų samdytis nereikia. Daug darbų ūkyje nudirba Raimondos vyras su 23 metų sūnumi. Staliaus specialybę turintis Kęstutis moka ne tik visus ūkio darbus, bet ir daugiausiai prisidėjo prie naujojo namo statybos. Kol bus baigti visi pastato apdailos darbai, Raimondos šeima glaudžiasi senoje mamos troboje. O ūkininkų įkurtuves vėlina smarkiai kritusios pieno ir mėsos supirkimo kainos. R. Bakšenskienė pastebi, kad mūsų ūkininkų skurdas dar ryškiau pasimatė nuo šių metų sausio, kai Lietuvoje buvo įvestas euras. Raimonda sako, kad kiekvienų metų vasaris ūkininkams sunkus, nes už praėjusius metus iš karto reikia sumokėti visus mokesčius. 2014 metų pabaigoje perdirbėjams sumažinus pieno ir mėsos supirkimo kainas, šiemet teks dar daugiau susiveržti diržus. Žiemos metu dalis karvių yra užtrūkusios ir per dieną ūkininkė parduoda tik po pusantro šimto litrų pieno, o vasarą šis kiekis padidėja trigubai. Bet iš gautų mažų pajamų šį mėnesį ūkininkei, kaip ir kiekvieną mėnesį ,dar teks atriekti neploną riekę elektros tiekėjams. Elektros reikia ne tik pieną ataušinančiam šaldytuvui, melžimo aparatams, bet ir grūdus sumalančiam malūnui, mėšlo šalinimo transporteriui. Ir Kelmės profesinio rengimo centre besimokančiai dukrai norisi retsykiais pridurti, todėl namo įkurtuvės bus vėliau…

Po to, kai Raimonda iš Kauno sugrįžo į gimtinę, ūkininkei taip ir neatsirado laiko nuvykti į Palangą. Sako, nenorinti savo karvučių kad ir trumpam laikui patikėti svetimiems. Tačiau optimizmu trykštanti moteris ir be Palangos surado būdą, kaip po sunkių dienos darbų pasisemti energijos ir stiprybės. Kai 2011 metų pavasarį Užvenčio kultūros centro Vaiguvos skyriaus meno kolektyvų vadovė Jurgita Mickevičienė Raimondą pakvietė dainuoti mišriame ansamblyje, ūkininkė sako, kad repeticijų ir kolektyvo pasirodymo kaskart laukianti su maloniu nerimu. Dalyvavimas meno saviveikloje R. Bakšenskienei ne tik padeda trumpam užsimiršti nuovargį ir rūpesčius, bet ir sugrąžina į tuos metus, kuomet mokydamasi Šiaulių prekybos mokykloje šoko tautinius šokius…