Pasiūlė kreiptis į… Maskvą
<Birutė NORUTIENĖ>
Gavę Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorės raštą „Dėl prie daugiabučių namų esančių sklypų nuomos sutarčių sudarymo“, pateikėme bendrijos vardu reikiamus dokumentus Žemėtvarkos skyriui sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį.
Dar liepos mėnesį pateikėme prašymą Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorei dėl kelio ženklo pastatymo.
Nuo čia ir prasidėjo mūsų paieška, vargai ir rūpesčiai…
1983 m. gegužės 27 d. įsteigtas gyvenamųjų namų statybos kooperatyvas „Taika“. Namo statybai Kelmės miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas savo sprendimu 1983 m. birželio 22 d. skyrė 3229 kv. m žemės sklypą neterminuotam naudojimui. Tai buvo antras 40 butų gyvenamas kooperatinis namas Kelmės mieste. Sutvarkėme aplinką, įrengėme kiemo aikštelę, prisodinome medžių. Palyginimui: už aplinkos ir kiemo aikštelės įrengimą sumokėjome, tų metų kainomis, kaip už du dviejų kambarių butus mūsų name.
Taigi, pateikę prašymus, laukėme. Po mėnesio, rugpjūčio 27 d., mus pakvietė į saugaus eismo komisiją, kur pateikė vykdomų remonto darbų lokalizacijos schemą ir pasakė, kad per mūsų kiemą eina servitutas. Be to, gavome administracijos direktorės siuntimą kreiptis į… Maskvą, nors leidimas ženklui pastatyti buvo duotas dar 1990 metais. Taigi – atsakymas neigiamas.
Grįžę atsitokėjome, pradėjome ieškoti kieme servituto. Radome – prie elektros pastotės, užėmęs 59 kv. m, guli. Rugpjūčio 30 d. parašėme dar vieną prašymą direktorei: gal ji nežinojo kiek kiemo užima servitutas? Atsakymo nėra.
Išsiaiškinome, kad dar 2005 metais paruošti daugiabučių namų detalieji planai, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre savivaldybės vardu. Apie detaliųjų planų rengimą mūsų bendrija nebuvo informuota, gyventojai taip pat nieko nežinojo. Sužinojome tik dabar.
Viena valdžia (tarybų), kuri buvo prieš bet kokią privatizaciją, bendrijai skyrė žemės plotą neterminuotam naudojimui, o laisvos Lietuvos valdžia nuvertino ir atėmė. Ne be reikalo kalbama, kad grįžta Stalino laikai. O savivaldybėje dirba tie patys žmonės, vadovavę rajonui ir anais laikais. Jų atsakymas trumpas – kažkada nepadėjome vieno parašo, o kada ir kur, tik vienas velnias težino. Kalti. Klausimas dar, ar būtų leidę.
Nusikaltome Lietuvai, kad už savo lėšas pastatėme keturiasdešimt butų gyvenamą namą, įrengėme kiemo aikštelę ir dabar, sulaukę garbaus amžiaus, negalime ramiai gyventi?
Ar laisvos Lietuvos Konstitucija leidžia nusavinti mūsų įdėtas lėšas?
Ar mūsų namas priklauso Maskvai?
Žemėtvarkos skyrius taip pat sustabdė mūsų prašymą, pasiuntė kreiptis į rajono tarybą dėl panaudos sutarties sudarymo. Kreipėmės į tarybą ir į merą. Savivaldybės specialistai vėl pareikalavo šūsnies bendrijos dokumentų.
Po tiek laiko vėl buvome pakviesti į posėdį, kad išgirstume valdininkų paaiškinimus. Keletą kartų mums, kaip pirmokams (pagal amžių tai jau taip), paaiškino, kad dabar visi namai valdiški,- ir statyti anais laikais kooperatiniai, ir išmokėti gautais dovanų čekiais. Viena valdininkė vis kartojo, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Kitas – kad iš miesto Janonio gatvės gyventojams grįžti į namus žymiai patogiau važiuojant per mūsų kiemą…
Paskutinis nutikimas. Dideliu greičiu į mūsų kiemą įlėkė mašina, iš paskos policija. Mašinoje – keturi girti jaunuoliai, policija juos išsivežė, o mašiną išgabeno į Telšius. Nepadėjo jaunuoliams servitutas. Gerai, kad nieko nekliudė, nebuvo vaikų, kurie mėgsta žaisti kieme. Ar tai saugus kiemas?
Jeigu mūsų kiemas servitutinis, turi miesto reikšmės kelio statusą, tai ir už teritorijos valymą turi mokėti miestas. Ar ne taip?
Dar apie Maskvą. Ten dabar blokada, tokių iš pieno šalies plaukusių lietuvaičių gali ir neįsileisti. Girdėjome, kad Kelmėje yra jų atstovas. Pagalvosime. Mums maloniau būtų kreiptis į Briuselį, bet kur gauti siuntimą? Su siuntimu drąsiau.
Taigi, dirba biurokratinis aparatas… Reikalauja dokumentų, mes nešame, jie šviečia, segioja, skaito įstatymus, posėdžiauja, žodžiu, ilgina dieną. Iš vieno kabineto supykę išvaro, beldžiamės į kitą, iš kurio, pamatę, kad pradeda pykti, atatupsti išsliūkinam patys. Ir taip – tris mėnesius…
O reikėjo tiek nedaug. Pasirodo, kiekvienam daugiabučiui yra sudarytos kadastrinių matavimų bylos, žemės sklypo planai su visais paaiškinimais. Reikėjo tik ją atversti ir supažindinti. Nors mums vis tiek neaišku. Sklypo plane žemė priskirta kiekvienam butui, net ir ta, po namu, tai norisi žinoti, kuriam butui. Gal tada tam butui nereikės mokėti už teritorijos valymą, nes brangumas nesvietiškas? Bet čia jau kitas klausimas, kita tema, gal kas ir išsiaiškins.
Parašėme penkis prašymus, ir tik paskutiniame posėdyje iš vieno protingo valdininko išgirdome, kad savivaldybė pasirašė su mokėjimo agentūra dokumentą, jog penkiems metams negali keisti paskirties. Tai kam visa ta direktorės rašliava?
Turime klausimų ir mokėjimo agentūrai. Vienas iš jų – apie Europos Sąjungos lėšų panaudojimą, nacionalizuojant mūsų įdėtas lėšas.
Vienas kiemas – 80 butų. Kaip jums atrodo, kas vyksta kieme, kai reikia vakare grįžti iš darbo ar sodų su derliumi?
Pasityčiojo architektai ir iš kaimynų, kurie privažiuoti prie laiptinių negali. O jeigu ir privažiuoja, tai turi kaip vėžiai atbuli stumdytis, nes prasilenkti padarytame pravažiavime neįmanoma. Gal jiems pavyks įveikti biurokratinius barjerus? Namai jau valdiški, tai ir aikštelę turi įrengti valdiškai. Jeigu jau nacionalizavo tai nors padarytų žmoniškai, kam tyčiotis iš žmonių? Gal laukti penkerių metų nereikės?! Jeigu būtų žinoję, kad galima pasirašyti nuomos sutartį, tikrai jau seniai būtų įrengę aikštelę.
A. Mackevičiaus ir Vadeikio gatvėse įrengtos naujos mašinų stovėjimo aikštelės, o kai žmonės paprašė susiaurinti šaligatvį ir praplatinti pravažiavimą – negalima, neleidžia ponai. Kalta, aišku, Europos Sąjunga ir mokėjimo agentūra. Ką tie architektai ir mato, žiūrėdami į tokius savo planus?
Apie tai, kad galima įsiteisinti žemę, nežinojo nė vienas buvęs kooperatinis namas. Mūsų namas – trečias visame mieste, panoręs tą padaryti. Nepavyko.
Mums aiškino, kad planai buvo iškabinti savivaldybės koridoriuje, bet į tuos rūmus retas paprastas žmogus užsuka. Skelbė spaudoje, tačiau ar visi prenumeruoja ir skaito laikraščius?
Manome, kad mokėjimo agentūra ir teisėsauga padės išsiaiškinti.
Pabaigai: yra tokia reklama, kur klausia: „o kam visa tai?“
Atsakymas – kad būtų linksmiau gyventi!