Sodros „grindų“ efektas
Alvydas GEŠTAUTAS
Neseniai Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis nustatomos socialinio draudimo įmokų „grindys“. Jau kitąmet jas teks mokėti nuo sumos, ne mažesnės nei minimali mėnesio alga (MMA). Nuo 2018 m. sausio 1 d. ji didėja nuo 380 iki 400 eurų. Vadinasi, jei darbuotojas dirba ketvirčiu ar puse etato, netgi jei uždirbs per mėnesį vos 10 eurų, darbdavys turės Sodrai mokėti kiekvieną mėnesį 124, o per metus – 1448 eurus. Šiemet, jei darbuotojas dirbo puse etato ir už jį gavo pusę MMA, darbdavys Sodrai mokėjo 62 eurus. Į šį laimingųjų sąrašą pateks 150 tūkst. žmonių. Už šią įstatymo pataisą iš 141 Seimo nario balsavo tik 54. Tokio balsų skaičiaus užteko teisės akto pataisai priimti, nes posėdyje dalyvavo 80 parlamentarų. Kvorumui užtenka 71 seimūno.
– Neatsimenu, kaip balsavau už šią įstatymo pataisą, nes per vieną posėdį būna vidutiniškai po 30 balsavimų,– apie antradienį vykusį balsavimą kitą dieną mums sakė sakė Seimo narys Juozas Rimkus. – Kai buvo rengiamos šios pataisos, aš dar buvau ne Socialinių reikalų ir darbo, o Kaimo reikalų komiteto narys. Mūsų Valstiečių ir žaliųjų frakcijoje vyko įnirtingos diskusijos. Bet atsirado daugiau argumentų „už“. Ministerijos atstovai aiškino, kad Lietuvoje yra daug darbdavių, oficialiai įdarbinusių žmones ketvirčiu ar puse etato ir mokančių nedidelį socialinio draudimo mokestį. Nuo to kenčia darbuotojų socialinės garantijos. Man atrodo, kad įmonių savininkai nedaug nukentės, jei gaus šiek tiek mažesnius dividendus. Negalime į šią problemą žiūrėti iš provincijos pozicijų.
Bet juk ponas Juozas ir jo bendražygiai į rinkimus ėjo su pažadu atgaivinti provinciją. Kur realūs darbai?
Tiesa, pataisoje yra išlyga, jei žmogus vienoje įmonėje dirba už etatą, o kitoje – už pusę, tai pastaroji Sodrai ir mokės už pusetatį. Tačiau darbdaviai to gali ir nežinoti, nes žmogus neprivalo jiems paviešinti kitų savo darboviečių.
– Tokia nuostata – nesąmonė. Ne valdžia, ne darbdavys turi rūpintis darbuotojų pensija ar ligos pašalpa. Tai paties žmogaus reikalas. Valdžia turi tik sudaryti lanksčią sistemą, kad darbuotojai, jei nėra sąlygų vienoje įmonėje dirbti etatu, galėtų dar dirbti ar vienoje ar dviejose firmose.
– „Šešėlis“ ir toliau išliks. Kas nesąžiningai elgėsi iki šiol, tas suras išeitį ir dabar. Tada darbdaviai oficialiai atsisakys kūriko ar valytojo ir jiems mokės pinigus vokeliuose,– kalba kelmiškis verslininkas Jevgenijus Kurganovas. – Aš dabar žmonių, įdarbintų ketvirčiu ar puse etato, neturiu. Bet, jei kaimai tokiais tempais, kaip dabar, tuštės, pardavėjoms paprasčiausiai nebus darbo. Būsiu priverstas trumpinti parduotuvių darbo laiką iki keturių ar penkių valandų.
Tytuvėniškis verslininkas Vytautas Sirusas su šia problema jau susidurs kitais metais. Jis turi dvi įmones, teikiančias valymo paslaugas. Jose dirba 75 žmonės.
– Dirba mano įmonėse ir pensininkai. Jiems ši įstatymo nuostata negalios. Tačiau yra darbingo amžiaus žmonių, kurie ofisą išvalo per dvi valandas. Teks tokių įstaigų atsisakyti, o žmones atleisti. Nerealu mokėti Sodrai tokius mokesčius, jei žmogus per dieną dirba ne aštuonias, o dvi valandas. Tai yra smulkaus verslo žlugdymas,– kalba V. Sirusas, beje, iš buvusio premjero Andriaus Kubiliaus rankų gavęs Lietuvos jaunojo verslininko nominaciją.
Iš J. Rimkaus pasakymo susidaro įspūdis, jog dalis Seimo narių mano, kad ir nedidelių įmonių savininkai lobsta iš dividendų. Iš kur tie dividendai, jei daugelis smulkių įmonių vos galą su galu suduria? Gedimino Vagnoriaus premjeravimo laikais kai kurių įmonėlių savininkai ir galėjo išsimokėti šiokius tokius dividendus, kol jie buvo neapmokestinti, o ir pelno buvo galima gauti. Juk prieš ketvirtį amžiaus rinka buvo aktyvesnė, o žmonių Lietuvoje gyveno beveik milijonu daugiau nei dabar.
Dar vienas pastebėjimas. Valdžia, nuolat didindama MMA, rūpinasi pirmiausia nekvalifikuotais darbuotojais, neskatina jų rūpintis kvalifikacija, o darbdaviai privalo vykdyti įstatymus: didinti MMA, daugiau mokėti Sodrai. Tuo pačiu nebelieka galimybių kelti atlyginimų kvalifikuotiems, mokslus baigusiems žmonėms. Pastariesiems, o pirmiausia jauniems, belieka viena išeitis – emigruoti. Taip valdantieji „vykdo“ dar vieną rinkiminį pažadą – „stabdo“ emigraciją. Be to, ar tokia „reforma“ Sodrai neatsisuks kitu galu? Juk žmonėms, dirbantiems ketvirčiu ar puse etato, bus naudingiau sirgti nei dirbti.
Žinoma, daugiau išlaidų patirs ir mūsų savivaldybės biudžetinės, viešosios įstaigos, jai pavaldžios bendrovės, įmonės. Ne vienoje seniūnijoje, mokykloje yra po ketvirtį ar pusę kūriko, valytojo etato. Bet čia ne verslas, pinigų uždirbti nereikia. Užtenka juos atimti iš pridėtinę vertę kuriančiųjų. Jei pristigs lėšų, įves naujus mokesčius. Dirbančiųjų ir įmonių apmokestinimo rezervai išseko. Bet politikai nestokoja fantazijos. Reikės – apmokestins orą, šachtinius šulinius, paprašys mokesčio už vaikščiojimą gatvėmis.
Ne viena rajone smulkaus verslo įmonė nuo 2009 m. krizės ar nuo euro įvedimo nedidino algų, išskyrus minimalias, kurias kelti įpareigoja teisės aktai. Ar neateis diena, kai MMA susilygins su kvalifikuotų specialistų, netgi „abų“ ir „uabų“ vadovų algomis? Ar eidami tokiu keliu mes kuriame žinių visuomenę?
Kitaip yra su valdiškomis bendrovėmis. Pernai visos savivaldybei pavaldžios bendrovės dirbo nuostolingai. Tačiau algas didino keliolika ar net keliasdešimt procentų. Iš ko? Iš rezervo. Jei ir jis išseks, savivaldybė dotacijų ar kita forma sušelps saviškes bendroves.