Spektaklis „Kražių skerdynės“ Vilniuje

Rita ŠČIGLINSKIENĖ

                      Vienuoliktą kartą tris dienas Vilniaus centre, Gedimino prospekte vyko „Tautų mugė“, kurios šeštadienis buvo skirtas žemaičiams ir Žemaitijai. Žemaičių dienų Vilniuje metu buvo surengta daugybė įvairiausių renginių, skirtų Žemaitijos paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800 metų sukakčiai: vyko parodos, 2 Eurų monetos, skirtos Žemaitijai pristatymas, bulbynės virimo čempionatas, koncertai ir spektakliai, amato pristatymas. Į gausų amatininkų būrį įsipynė ir kelmiškiai, demonstruojantys praeiviams amato ypatumus – išskirtinis visoje Lietuvoje lazdų meistras Mečislovas Ežerskis, juostas pinti mokė Kelmės kultūros centro amatų studijos vadovė Irena Arlauskienė.

                      Lukiškių aikštėje iškilmingas Žemaičių dienos Vilniuje atidarymas pradėtas Žemaitijos sostinės Telšių dovana-salvėmis už Lietuvos valstybę ir jos sostinę Vilnių, už Žemaitiją ir Pasaulio žemaičius, kurias dovanojo žemaičiai Pocius Vytautas ir Dacys Andrius. Sveikinimo žodžius tarė LR Seimo narė, laikinosios žemaičių grupės pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė ir padėkomis už Žemaitijos paveldo puoselėjimą, aktyvią veiklą džiuginant žiūrovus bei svarbų indėlį minint Žemaitijos metus apdovanojo Kelmės mažąjį teatrą ir jo vadovą Algimantą Armoną bei Telšių Žemaitės dramos teatrą ir režisierę Laimutę Pocevičienę. Sveikinimo žodžius tarė Vilniaus Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Alvydas Strička.

                      Po iškilmingo Žemaičių dienų Vilniuje atidarymo buvo rodomas Kelmės mažojo teatro spektaklis „Kražių skerdynės“. Kelmės mažasis teatras, bendradarbiaudamas su Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros centro Kuršėnų vaikų ir jaunimo teatru „Ikaras“, Akmenės kultūros namais ir Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centru, Žalpių etnografiniu ansambliu pastatė jungtinį masinį spektaklį „Kražių skerdynės“. Regimanto Kaškausko dramoje pagal Jono Marcinkevičiaus romaną „Kražių skerdynės“ perteikta žemaičių kova už tikėjimą, bažnyčią, tėvynę. Spektaklis mini 1892-1893m. istorinius įvykius, jame atskleidžiama žemaitiškojo charakterio stiprybė kovoje už tautinę ir religinę laisvę, iškeliama žemaičių dvasia ir heroizmas. Spektaklyje atgimsta įvykiai, kai gelbėdami bažnyčią nuo uždarymo ir sugriovimo, 1893 metų lapkritį Kražių katalikai susirėmė su Rusijos caro kazokais. 1893 m. lapkričio 21 d. vadovauti bažnyčios uždarymui į Kražius atvyko Kauno gubernatorius Nikolajus Klingenbergas, 70 policininkų ir žandarų. Gubernatorių tikintieji sutiko su caro ir carienės portretais, prašė bažnyčios uždarymą atidėti. N. Klingenbergas įsakė žandarams išvaryti iš bažnyčios žmones, kurių ten buvo apie 400. Kražiškiai pasipriešino ir žandarus nugalėjo. Lapkričio 22 dienos rytą iš Varnių atvykusios Rusijos imperijos kariuomenės Dono kazokų 3-iojo pulko trys šimtinės įveikė tikinčiųjų pasipriešinimą ir išvadavo bažnyčios palėpėje užsibarikadavusį gubernatorių. Jo įsakymu 16 žmonių buvo nuplakta, kazokams leista siaubti miestelį ir gretimus kaimus. Dėl kazokų smurto žuvo ir nuo žaizdų mirė 9 žmonės, 54 sužeisti, 330 žmonių tardyta, 71 suimtas. Po skerdynių bažnyčia stovėjo apleista. 1908 m. grąžinta parapijiečiams, kurie dvejus metus bažnyčią remontavo. 1910 m. bažnyčia konsekruota (pašventinta) ir veikia iki šių dienų.

                      Spektaklio režisierius, Kelmės Mažojo teatro vadovas Algimantas Armonas sakė, jog projektu „Žemaičių kultūrinis identitetas spektaklyje „Kražių skerdynės“ siekė atskleisti žemaičių savitumą, žemaitiško būdo stiprybę, charakterio tvirtybę ir užsispyrimą, kovojant už savo žemę ir tikėjimą.

                      – Statydami jungtinį spektaklį, siekėme skatinti kūrybinių raiškų įvairovę bei sėkmingą bendradarbiavimo plėtojimą regione. Į draminį kūrinį įtrauktos sakralinės giesmės, skambančios Žemaičių Kalvarijos atlaiduose, kalbama žemaičių kalba. Spektaklį „Kražių skerdynės“ rodėme Kražių miestelyje, Akmenėje, Kuršėnuose, Vilniuje, o rugsėjo 22 d. 19 val. rodysime Kelmėje,– sakė A. Armonas.