Sprūdės piliakalnis žymi dviejų rajonų ir dviejų apskričių ribą

Alvydas GEŠTAUTAS

                      Nuo kelio Pavandenė-Janapolė atsiveria gražus Sprūdės piliakalnio, iškilusio 216 m virš jūros lygio, vaizdas. Jo teritorija – 26 ha. Dalis piliakalnio priklauso Telšių, o kita dalis – Kelmės rajonui. Tuo pačiu šis piliakalnis žymi ir dviejų – Šiaulių bei Telšių – apskričių ribą. Sprūdės piliakalnis yra viena aukščiausių Žemaitijos kalvų. Ji ne ką mažesnė už Medvėgalio, Šatrijos, Girgždūtės kalvas. Beje, pastarosios dvi kaip ir Pavandenės bažnytkaimis, Užvenčio miestelis, Biržulio ežeras, Moteraičio kalva, matomi nuo Sprūdės piliakalnio viršūnės.

                      Istorikų ir archeologų teigimu, šis piliakalnis mena baltų turtingą ir šlovingą praeitį kovose dėl žmogaus vietos po saule. Tyrinėtojų nuomone, piliakalnis turėjo svarbią reikšmę kovose su kryžiuočiais. Iki šių dienų išliko gynybiniai grioviai, pylimų, siekiančių iki 4 m aukščio, pėdsakai. Atsekamas senasis įvažiavimas į pilį. Padavimai liudija, kad čia stovėjusi medinė kunigaikščio Sprūdeikio, Lietuvos karaliaus Mindaugo brolio, pilis, po kuria buvo įrengti rūsiai-slėptuvės. Padavimai pasakoja, jog buvo nutiestas tunelis link Varnių. Požemiuose buvusios geležinės durys, kurias saugojo velniai. Yra išlikusių pasakojimų, jog ant Sprūdės piliakalnio puotas rengdavo laumės.

                      Kunigaikštis Sprūdeikis esą Žemaitijoje atsidūrė po to, kai karalius Mindaugas ant jo labai supyko. Pyktis buvo toks didelis, kad Mindaugas brolį surado ir šiuose nuo jo valdų nutolusiuose kraštuose.

                      Iki praėjusio amžiaus pabaigos, kuomet buvo įkurtas Varnių regioninis parkas, kurio dalis teritorijos priklauso ir Kelmės rajonui, ši istorinė vieta buvo neprižiūrima. Piliakalnio nesimatė nuo Pavandenės-Janapolės vieškelio, jis buvo paskendęs želdinių sąžalyne. Vėliau Varnių regioninio parko iniciatyva atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimai atidengė dalį pilies kalvos su išlikusiais galingais pylimais ir grioviais. Įrengtas 3,5 m pločio ir 320 m ilgio žvyro privažiavimas prie piliakalnio, erdvi automobilio stovėjimo aikštelė, mediniai laiptai, mediniai ornamentuoti stulpai, takai, informacinis stendas, piliakalnio viršūnėje 73 kv. m apžvalgos, taip pat atokvėpio aikštelės, suolai. Ant piliakalnio viršūnėje esančių akmenų iškalti jo apylinkėse esančių kitų lankytinų vietų pavadinimai, atstumai iki jų ir t.t. Beje, atidengta tik piliakalnio dalis, esanti Telšių rajone. Kelmės rajone esanti kalvos dalis liko nesutvarkyta, apžėlusi menkaverčiais krūmais. Taip nutiko dėl to, kad dar Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas Žemės reformos teisės dokumentus priėmė anksčiau, nei Lietuvoje buvo įkurti regioniniai parkai. Matyt, Telšių rajono žemėtvarkininkai buvo toliaregiškesni ir neskubėjo privatizuoti šiai savivaldybei priklausančios piliakalnio dalies. Kelmės rajono žemėtvarkininkai Sprūdės piliakalnio dalį privatizavo. Varnių regioninio parko direkcija su savininku bandė tartis, norėjo sutvarkyti mūsų rajono ribose esančią piliakalnio dalį, tačiau savininkas nesutiko. Greičiausia buvo padaryta klaida, su kuria susiduria ne tik Varnių, bet ir Dubysos, Tytuvėnų, Kurtuvėnų regioniniai parkai, kurių dalis teritorijos irgi yra mūsų rajone. Kalbinti aplinkosaugos specialistai, kultūrologai pripažino, kad pirmiausia reikėjo pradėti ne atstatyti teises į žemės nuosavybę, privatizuoti ją, o nustatyti valstybės saugomas teritorijas. Vėliau valdžia pamatė klaidą ir žemės ūkio bei aplinkos ministrai pasirašė bendrą raštą, kuriame nurodė, kad dar nesančias privačiose rankose archeologiniu, ekologiniu, rekreaciniu požiūriu vertingas teritorijas palikti visuomenės poreikiams.

                      Sprūdės kalno sutvarkymas buvo įvertintas. Šio projekto vykdytojai tapo Archeologijos paveldo išsaugojimo konkurso Didžiojo prizo laimėtojais. Piliakalnis sutvarkytas Europos regioninės plėtros ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis.