Stulgiuose – Žolinės atlaidai ir bažnyčios šimtmetis

Alvydas GEŠTAUTAS
Rugpjūčio 16-ąją Stulgių šv. Mato parapijos bažnyčioje vyko Žolinės – Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų atlaidai ir buvo paminėtas bažnyčios šimtmetis. Dabartinė Stulgių bažnyčia buvo pastatyta 1910 m. parapijiečių lėšomis, tačiau pašventinta tik 1915 m. per Žolinę. Tiesa, internete, kai kuriose monografijose rašoma, kad šv. Mato bažnyčia buvo pašventinta tik baigus jos statybas, t. y. 1910 m. Tačiau bažnyčios viduje virš durų yra išlikęs įrašas, liudijantis, kad bažnyčia pašventinta 1915 m.
Žolinės atlaidų šv. Mišias aukojo ir parapijiečius su bažnyčios jubiliejumi sveikino Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, o jam talkino vyskupijos kancleris iš Užvenčio kilęs Evaldas Alūza. Vyskupas pašventino ir koplytstulpį, skirtą bažnyčios šimtmečiui. Šio koplytstulpio, kuriame vaizduojamas Rūpintojėlis, autorius – Romas Petronis.
Pirmoji Stulgių Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčia buvo pastatyta 1798 m. Ją fundavo Vaidatonių dvarininkas, Raseinių pavieto Žemės teismo raštininkas Motiejus Minmantas, o parapijos teises suteikė vyskupas Steponas Giedraitis. 1806 m. bažnyčia dar buvo nekonsekruota, tačiau ją tik pastačius ir įrengus benedikavo Varnių katedros kanauninkas, Kaltanėnų klebonas Antanas Januškevičius. Parapija buvo palyginti nedidelė. Iš rytų į vakarus ir iš pietų į šiaurę ji tęsėsi 7 varstus, apėmė 2 kaimus, 5 bajorų kaimus (akalicas), 1 užusienį ir 3 dvarus. Vyskupo Motiejaus Valančiaus laikais joje gyveno 2629 katalikai. Bažnyčiai vieną valaką ir vieną margą Stulgių kaimo žemės M. Minmantas paskyrė 1798 m. balandžio 20 d., o 1801 m. rugpjūčio 6 d, ši fundacija buvo patvirtinta ir sudarė 10000 lenkiškų zlotų. Minėtas vienas margas žemės buvo skirtas špitolei statyti ir jos daržams.
Laikui bėgant medinė Stulgių bažnyčia seno, todėl buvo pradėta rūpintis naujos statyba. Nors, kaip minėta, Stulgių parapija nebuvo nei didelė, nei turtinga, vis dėlto XX a. pradžioje, 1910 m., tuometinio klebono Antano Skinderio pastangomis už parapijiečių lėšas sugebėta pastatyti mūrinį ir gana nemažą sakralinį pastatą.
Naują bažnyčią projektavo Varšuvoje dirbęs lenkų architektas Jozefas Dziekonskis. Pagal jo projektus Lietuvoje pastatyta dar keletas sakralinių pastatų, iš kurių paminėtina Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia. Statant Stulgių bažnyčią, projektas buvo kiek pakeistas, tačiau nuo jo labai nenutolta.
– Mažai kas žemiškame gyvenime sulaukia šimto metų,– kalbėjo vyskupas E. Bartulis. – Dažniausiai sulaukę tokio amžiaus būna paliegę, jiems reikia artimųjų pagalbos. Pastatui šimtmetis – tai dar savotiška jaunystė. Svarbu, kad jūs, susirinkę į bažnyčią, jaustumėte bendrystę, meilę, gailestingumą, visa tai kas veda į amžinąją Viešpaties karalystę.
Po šv. Mišių ir atlaidų procesijos vyskupas E. Bartulis ir Stulgių parapijos klebonas Saulius Sausdravas įteikė padėkos raštus bažnyčios tarnams, choristams, aktyviausiems parapijiečiams, rėmėjams. Vyskupas ir klebonas dėkojo Jadvygai Petkevičienei, jos sūnui Ildefonsui ir marčiai Irinai, Bronei Urbutienei, Onai Stonienei, Vilei Zubrickienei, ilgamečiam vargonininkui Boleslovui Jakučiui, jo žmonai Kristinai, dabartiniam vargonininkui Romui Laugaliui, zakristijonui Juozui Gudleikiui, Onai Simonaitienei, Irutei Levickienei, Angelei Jonaitienei, Nijolei Jucienei, Vandai ir Romui Bertašiams, Zoselei ir Broniui Bertašiams, Irenai Kvietkienei, Marijonai Siudikienei, Reginai Urbutienei, Joanai Milašienei, Onai Ališauskienei, Jolantai Česynienei, Stasei Kvietkienei, Elenai Radavičienei, Ingridai Stašinskaitei, Algimantui Verpečinskui, Jadvygai Mišeikienei, Elenai Striuželieni, Janinai Kasparavičienei, Pocių, Petkų, Gedvilų, Sirvydų, Šležų, Rulinskų, Ačų, Šimalių, Karbauskių, Žymantų šeimoms, Pakražančio seniūnui Alfonsui Sakalauskui bei kitiems.
Klebonas S. Sausdravas parapijiečių vardu įteikė vyskupui E. Bartuliui netradicinę vaistažolių puokštę. Parapijiečius sveikino meras Vaclovas Andrulis.
Po koplytstulpio pašventinimo, atlaidų ir bažnyčios jubiliejaus paminėjimo dalyviai buvo pakviesti prie vaišių stalo, ant kurio buvo ir naujo derliaus gėrybių. Jas vyskupas E. Bartulis pašventino, o po to pats raikė iš naujo derliaus iškeptą duoną ir dalino ją tikintiesiems.